Jo metu atidaryta ir pristatyta Šilutės muziejininkų parengta paroda „Šilutės sąjūdžio metraštis“.
Toną „Tautinei giesmei“ į šią šventę susirinkusiems davė į minėjimą atvykę Inkaklių folklorinio ansamblio „Dainoriai“ narai. Vėliau, jau po parodos pristatymo, jie padainavo tokiai šventei tinkančių dainų. Nuotaiką renginiui sukūrė Valerijonas Krutikovas, gitara sau pritariant padainavęs porą savo kūrybos dainų.
Parodą „Šilutės sąjūdžio metraštis“ pristatė muziejininkas Saulius Sodonis. Jis trumpai priminė niūrius sovietinius laikus. Aštunto dešimtmečio viduryje įvykę politiniai pasikeitimai Maskvoje sudarė sąlygas atsirasti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui. Prasidėjusiam atgimimui tuomet didelės svarbos turėjo Vydūnas, kurio 120-tosios gimimo metinės buvo minimos 1988 metų kovo 22 d. Prasidėjęs viešumas leido surengti jo minėjimus visoje Lietuvoje. O Vydūnas savo veikaluose visuomet kalbėjo apie meilę sau, savo artimui ir Tėvynei…
Vėliau sekė virtinė įvykių, kurie padėjo atsirasti Sąjūdžiui Šilutėje. Bendras visų sąjūdiečių darbas Lietuvoje sudarė prielaidas 1990 metų kovo 11 dieną paskelbti Lietuvos nepriklausomybę.
Anuo metu nebuvo daug žmonių, kurie ne tik mokėjo, bet ir galėjo fotografuoti, todėl ir nuotraukų iš Sąjūdžio laikų nėra išlikę daug. Tačiau Šilutės muziejininkams pavyko nemažai jų surinkti ir parengti iš jų parodą. Ją S. Sodonis, pats buvęs tų įvykių sūkuryje, ir pristatė. Pabaigoje jis parodė Šilutės sąjūdžio dešimtmečiui išleistą knygą „Šilutės sąjūdis 1988 – 1989 m.“ Nors, pasak muziejininko, ji ir nėra tobula, tačiau ji vienintelė, kur vienoje vietoje būtų sudėti atsiminimai apie tuos įvykius. Todėl muziejininkas pakvietė žmones rašyti atsiminimus apie save, savo artimuosius, apie įvairius nutikimus ir įvykius. Tai ne tik nugins šiuo metu dažną užplūstančias niūras mintis, bet ir leis ateičiai palikti įvairių istorinių įvykių aprašymų.
Minėjime dalyvavęs Šilutės sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Stasys Mėlinauskas taip pat prisiminė to meto įvykius bei pakomentavo keletą nuotraukų. Ant jo, ne apie vieną jų galima pasakoti ilgiausias, kone detektyvines istorijas. S. Mėlinauskas tuo metu dirbo sovietinio laikraščio „Pamarys“ redakcijoje, todėl daug dalykų ne tik matė, bet ir galėjo šiek tiek amortizuoti. Tai jis ir prisiminė.
Keletą žodžių tarė naumiestiškis Zigmas Sirtautas, buvęs aktyvus tų įvykių dalyvis ir juos fotografavęs. Jis pritarė, kad reikia rašyti atsiminimus ir siūlė viską fotografuoti, nes kas šiandien neatrodo svarbu ir reikšminga, rytoj gali turėti neįkainojamą svarbą.