Ar privatūs ir valdiški senelių globos namai turi vienodas veiklos sąlygas, galimybę pasinaudoti ES ir valstybės paramos projektais?
Tokia diskusija kilo Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Pašuščių kaime esančių senelių globos namų „Senjorų Eldoradas“ direktorės Laimutės Giedraitienės ir jos pagrindinio pagalbininko, sūnaus Dovydo Giedraičio susitikime su Seimo nariu Artūru Skardžiumi.
Diskusijoje atskleista faktų, kurie įrodo, jog valstybės ar savivaldybės institucijų požiūris į valdiško ir privataus kapitalo įstaigas nėra vienodas, nors jos teikia vienodas paslaugas.
A.Skardžius diskusijos dalyviams sakė, kad yra įsitikinęs, jog nuosavybės forma neturėtų būti argumentas socialinių paslaugų įmonės modernizavimo paramai gauti.
Globos namai – kaip geriausias viešbutis
Pasak senjorų namų „Senjorų Eldoradas“ šeimininkės L.Giedraitienės, norinčiųjų čia apsigyventi netrūksta. Šių namų gyventojams yra suteikiami jaukūs vienviečiai ir dviviečiai kambariai. Gyventojai maitinami 4 kartus per dieną, valgiaraštis sudaromas atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus asmeninius poreikius, pageidavimus ir dietologo rekomendacijas.
„Senjorų Eldorade“ teikiamos ilgalaikės ir trumpalaikės globos paslaugos. Esant laisvų vietų, siūlomos trumpalaikės globos paslaugos senjorams, norintiems apsistoti porai dienų, savaitei ar porai mėnesių. Tokios paslaugos dažnai prašo sutuoktiniai, patys globojantys savo tėvus ir norintys bent trumpą laiką pakeliauti, paatostogauti.
A.Skardžius pabendravo su senjorais, domėjosi jų gyvenimu iki pensinio amžiaus, dabartinėmis gyvenimo sąlygomis. Dažnas atsakymas buvo – gyvename gerai, gražioje aplinkoje, puikūs aptarnaujantys žmonės, esame kaip geriausiame viešbutyje.
Kad tik Dievulis sveikatos pridėtų…
Deja, pasak L.Giedraitienės, senatvės sulaukęs ir tik pensiją gaunantis žmogus neišgalėtų apsigyventi šioje įstaigoje, nes mūsų šalies žmonių pensijos yra per mažos. Todėl šiuose namuose gyvena senjorai, kurie gauna ne tik senatvės pensiją, bet ir neįgalumo pensiją, valstybinę globos ar slaugos paramą.
Liftui įrengti pinigų negavo
A.Skardžiaus apsilankymo dieną „Senjorų Eldorade“ laisvų vietų nebuvo.
Pasak L.Giedraitienės, įstaiga turi dar vieną pastatą ant ežero kranto, kuriame senelių gyvena tik pirmajame aukšte. Seneliams galėtų būti skirti dar 4 ar 5 kambariai antrajame pastato aukšte, tačiau būtinas liftas. Neturint lifto, neįmanoma gauti kontroliuojančių institucijų leidimo apgyvendinti senelius.
L.Giedraitienė pasakojo, kad prieš kelerius metus jau buvo nušvitusi viltis įsirengti liftą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tuomet paskelbė konkursą, kad suteiktų finansinę paramą tokiems darbams, tačiau „Senjorų Eldoradui“ teko nusivilti, nes parama buvo teikiama tik savivaldybėms ar valstybei priklausančioms socialinių paslaugų įstaigoms. Taigi privatūs senelių namai negalėjo pretenduoti į paramos lėšas.
A.Skardžiaus nuomone, tokias sistemines problemas, kai nuosavybės forma trukdo gauti paramą projektams įgyvendinti, galėtų įveikti ne pavienės įmonės, bet socialines paslaugas teikiančių įmonių asociacija.
Antrą dešimtmetį – žvyruotu keliu
Jau porą dešimtmečių Pašuščių kaime, ant ežero kranto, veikė L.Giedraitienės vadovaujami svečių namai, kuriuos gausiai lankė turistai iš užsienio. Dabar čia atvažiuoja globojamų senelių giminaičiai iš visos Lietuvos. Tiek svečiai, tiek čia dirbantys 23 darbuotojai turi dardėti apie 800 metrų žvyrkeliu. Kartais, po lietaus, kelias tampa tiesiog nebeišvažiuojamas, būna situacijų, kad iki senelių globos namų nesiryžta atvažiuoti greitosios pagalbos automobiliai.
Pasak L.Giedraitienės, kelias į Pašuščių kaimą priklauso savivaldybei. Ji neabejoja, kad jeigu „Senjorų Eldoradas“ būtų savivaldybės įstaiga, kelio asfaltavimo problema būtų išspręsta jau seniai.
Pastabos dėl prekių kokybės ir kainos
Giedraičių šeima įsitikinusi, kad privatūs senelių namai veikia efektyviau nei savivaldybei ar valstybei priklausantys panašios paskirties namai.
Jie neminėjo čia dirbančių profesionalių darbuotojų atlyginimų dydžio, bet teigė, kad atlyginimai yra didesni nei iš biudžeto išlaikomų globos namų darbuotojų. „Senjorų Eldorade“, pasak D.Giedraičio, yra tik du administracijai priklausantys žmonės, visi kiti darbuotojai aptarnauja senelius. Mažos administracijos išlaidos leidžia daugiau mokėti darbuotojams.
„Senjorų Eldorado“ vadovai sakė neretai gaunantys priekaištų iš veiklą inspektuojančių įstaigų, kad buitines prekes – patalynę, drabužius, indus, įvairias priemones – perka brangias. Tačiau, pasak L.Giedraitienės, daugiametė patirtis rodo, kad pigi prekė yra nekokybiška. Jai sunku įrodyti tikrintojams, kad neracionalu naudotis pigiausios prekės taisykle, nors kaip tik tokias prekes priversti per viešuosius pirkimus pirkti analogiškų valdiškų įstaigų vadovai.