Priverstinis gydytojų atidirbimas: ką apie tai mano Šilutės gydytojai?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams užregistravus įstatymo pataisą, kuria jaunieji medikai, baigę rezidentūrą, finansuojamą iš valstybės biudžeto, turės atidirbti Lietuvoje 2 arba 4 metus, viešojoje erdvėje pasigirsta tokį sprendimą smerkiančios nuomonės.

Daugeliui tai primena sovietmečiu Lietuvoje gyvavusius paskyrimus, yra manančių, kad Seimui priėmus šį projektą dar padidėtų medikų emigracija.

Anksčiau to nebuvo galima padaryti, nes visada buvo teigiama, kad tai prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Atlikus tyrimą pasirodė, kad jau trijose šalyse tokia įstatymo pataisa padaryta – Latvijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje.

Ką mano dėl tokio įstatymo pataisos priėmimo, paklausėme kelių Šilutėje dirbančių ar dirbusių jaunų medikų.

Justė Merliūnienė, šeimos gydytoja:

– Manau apie tokią prievolę negali būti nė kalbos. Tačiau puikiai žinau, kad Lietuvos periferijoje labai trūksta gydytojų, nepaisant to, kad jų ruošiama pakankamai. Logiška, kad šiai problemai reikia sprendimo. Jau dabar yra galimybė pasirašyti sutartį su sveikatos priežiūros įstaiga, kuri finansuoja studijas, o po studijų medikas atidirba toje įstaigoje. Man tai neatrodo prievolė, tai abiem pusėms naudinga. Valstybė norėtų, kad daugiau medikų važiuotų į periferiją, tačiau kai reikia spręsti, kur tu po studijų gyvensi, atsiranda šeima, paskola nuosavam būstui, prievolė atidirbti periferijoje gal tam laikotarpiui sumažins sveikatos priežiūros problemas, bet jų neišspręs. Manau, reikia sisteminio sprendimo ir ne tik medicinos sistemos reformos, bet visapusiško požiūrio peržiūrint taip pat aktualius susisiekimo, švietimo, kultūros klausimus. Baigusiam studijas medikui duokime geras darbo sąlygas ir galimybę tobulėti, jo a

ntrajai pusei užtikrinkime darbo perspektyvas, vaikams – gerą ugdymą, o šeimos laisvalaikiui – kultūros ir pramogų, ir jiems nebebus taip svarbu, dirbti mieste ar periferijoje. Tikiu mūsų valdžia ir viliuosi, kad į šią problemą pažvelgs plačiau ieškos kompromiso, kad gerai būtų ir medikams ir visai sveikatos priežiūros sistemai.

Paulius Piesliakas, 6 metus dirbo Šilutės ligoninėje ortopedu traumatologu:

– „Mano nuomone, šis sprendimas būtų vienas blogiausių, sprendžiant gydytojų trūkumą rajonuose. Negi vietoj to, kad būtų sprendžiamos įsisenėjusios problemos, kurios trukdo sukurti patrauklią darbo aplinką, mes prievarta bandome maskuoti senas problemas? Ar tikrai manome, kad šis sprendimas padidins Lietuvoje dirbančių gydytojų skaičių? Jei atsiras ši prievolė, tai greičiausiai jaunas specialistas paliks Lietuvą ne po rezidentūros, o po 6 metų magistro studijų. Ir žala valstybei bus daug didesnė.“

Pašnekovas pasidalijo nesena savo patirtimi, kai po kelerių metų darbo Šilutės ligoninėje jis pats buvo nusprendęs padirbėti mediku užsienyje. P. Piesliakas sakė, kad beveik metus gyveno „oro kelyje“ Lietuva – Jungtinė Karalystė. Tie metai, kai dirbo užsienyje, jam buvo svarbūs ne tik finansine prasme, nes apsimokėjo ir skraidymo išlaidos, ir liko pakankamai pragyvenimui, bet ir atnešė neįkainojamos patirties.

„Po tokio darbo darosi sunku ir nepriimtina dirbti Lietuvoje“, – sakė P. Piesliakas, dėl pandemijos nutraukęs darbą užsienyje ir šiuo metu dirbantis Mažeikių ligoninėje.

Gintaras Drūlia, ortopedas traumatologas, anksčiau dirbęs Pasvalio ligoninėje, o Šilutėje dirba 4 metus.

– Priverstinio atidirbimo negali būti, tuo labiau, išskiriant vien tik gydytojus. Pirmiausia, tai kaip ir diskriminacija kitų specialybių atžvilgiu. O šiaip, jei pamenat Skvernelio auksinę frazę jauniesiems gydytojams: „tai ir važiuokit…“, tai niekam čia nereikalingi tie gydytojai…

Jauni žmonės atvažiuoja iš kitų miestų studijuoti į Kauną, Vilnių, praleidžia ten 6 metus, po to stoja į rezidentūrą, tai užtrunka dar 4 – 6 metus. Apibendrinant mediko studijų laikas gaunasi 10 – 12 metų, kuriuos jis praleidžia tame mieste, kur studijuoja. Ir tikrai yra ne vienas ir ne du būsimieji medikai, kurie studijuodami sukuria šeimas, pasiima paskolas ir pan. Mano nuomone, dabar ketinama paimti ir baigusius rezidentūrą tokius rezidentus per prievartą išsiųsti kur nors į užkampį. Mažų mažiausiai tai – beprotiška.

Kiek uždirba rezidentas?

2020 m. pradžioje jaunesniojo gydytojo rezidento bazinė pareiginė alga prieš mokesčius buvo 1.337 Eur, o vyresniojo gydytojo rezidento – 1.425 Eur. Įstatymo pakeitimu, kuris įsigaliojo tų pačių metų balandžio 1 d., buvo pradėti taikyti nauji koeficientai: jaunesniajam gydytojui rezidentui – 8,74 vietoje 7,6, o vyresniajam gydytojui rezidentui – 9,32 vietoje 8,1.

Tai reiškia, kad jaunesniajam gydytojui rezidentui atlyginimas prieš mokesčius pakilo 200 Eur, o vyresniajam – 215 Eur.

Gydytojų rezidentų darbo užmokestis yra mokamas ne iš sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams skirto darbo užmokesčio fondo kaip kitiems medikams, o iš valstybės biudžeto asignavimų.