Trečiadienį visą Lietuvą apskriejo stulbinanti žinia, kad Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve atrastas ranka rašytas Vasario 16-osios akto originalas. Dokumentą atradęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis, palyginęs rašysenas, mano, kad rastą Aktą rašė signataras Jurgis Šaulys, kilęs iš tuometinio Švėkšnos valsčiaus.
Savo įžvalgą profesorius pranešė sekmadienį Nemiros Pumprickaitės laidoje „Savaitė“, rodytoje per LRT televiziją.
Rašė Jurgis Šaulys
1918 m. vasario 16 d. dvidešimt signatarų pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, kuriuo Lietuvą atskyrė nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tokiu būdu jie neleido Lietuvos valstybei išnykti iš Europos žemėlapio.
Istorikai mano, kad signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras Jurgis Šaulys. Spėjama, kad tokių dokumentų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nėra žinoma.
Kai L.Mažylis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve atrado šį dokumento egzempliorių, Lietuvoje pasklido įvairių versijų, kas šį dokumentą surašė: vieni sakė, kad dr. Jonas Basanavičius, kiti – Petras Klimas, treti spėliojo, kad tai greičiausiai socialdemokrato Stepono Kairio rašysena.
„Žinote, aš ilgus mėnesius akis pratinau prie tų 20 autografų, mano akys mintinai atpažintų kiekvieno parašo konfigūraciją…“, – laidoje „Savaitė“ sakė L.Mažylis.
Laidos vedėjos N.Pumprickaitės paklaustas, ar nustatė, kieno ranka surašytas dokumentas, profesorius pažadėjo kuo skubiau atlikti tą „namų darbą“. Netrukus jis paskambino žurnalistei ir pranešė beveik neabejojantis, kad Vasario 16-osios aktą savo ranka parašė signataras dr. J.Šaulys.
Nepriklausomybės aktą pasirašė net du švėkšniškiai
Tarp Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašiusių šviesuolių buvo net du kraštiečiai bendrapavardžiai, kilę iš tuometinio Švėkšnos valsčiaus: Jurgis Šaulys iš Balsėnų ir Kazimieras Steponas Šaulys iš Stemplių.
Aktą rašęs Jurgis Šaulys gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnų kaime (Švėkšnos valsčius), valstiečių šeimoje. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, vėliau – Palangos progimnazijoje.
1903 m. išvyko studijuoti ekonomiką Berno universitete, 1912 m. apgynė daktaro disertaciją. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Vilniuje, kur liko ir Pirmojo pasaulinio karo metais. Jis priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. Dalyvavo rengiant okupacinės valdžios atstovams ir užsienio valstybių vadovams lietuvių politikų įteiktus dokumentus, kuriuose reikalauta pripažinti Lietuvos politinį savarankiškumą.
1916 m. birželio mėn. J.Šaulys kartu su A.Smetona ir S.Kairiu buvo lietuvių tautos atstovai Trečiajame pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje. Vienas iš 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos rengėjų, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Dirbo Tarybos generaliniu sekretoriumi, o nuo 1918 m. vasario mėn. – pirmuoju vicepirmininku. 1917 m. dalyvavo lietuvių konferencijose Stokholme ir Berne. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.
1918 m. lapkričio 23 d. J.Šaulys buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ministru Vokietijoje, vėliau – Šveicarijoje, Italijoje. 1924 m. pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, rūpinosi lietuviškų periodinių spaudinių rengimu ir leidyba Klaipėdos krašte. 1927-1946 m. tęsė darbą diplomatinėje tarnyboje: buvo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje. Sukaupė didžiulį retų spaudinių Lietuvos istorijos tematika rinkinį, dalį jų 1938 m. padovanojo Vytauto Didžiojo universitetui.
J.Šaulys mirė 1948 m. spalio 18 d. Lugane (Šveicarija). Palaidotas Lugano miesto kapinėse.