Programavimas, pažintis su svetainių ir žaidimų kūrimu, LEGO robotų valdymas, skrydžiai su dronais – tai dalykai, kurių Šilutės moksleiviai mokosi miesto bibliotekoje. Visus šiuos išmanius dalykus vaikams perprasti padeda bibliotekos darbuotojas, patyręs programuotojas Ovidijus Kulda. Kelias programavimo kalbas išmanantis bei kompiuterių sandarą puikiai žinantis specialistas pripažįsta, kad dirbti su vaikais nėra lengva, tam reikia kantrybės, tačiau viską atperka rezultatas.
Nesistengiantis būti griežtu mokytoju ir vaikams kalbantis jiems suprantama kalba, vyras į savo užsiėmimus pritraukia keliasdešimt mažųjų šilutiškių, kurie čia ne tik išmoksta šiuolaikiškų dalykų, bet ir pailsi nuo namų, mokyklos, išsikalba.
Buvo nelengva
„Neįsivaizduoju savęs dirbančio mokytoju, esu labiau kūrėjas, man patinka dirbti su įvairiais projektais“, – sako Ovidijus. Visgi, prieš porą metų sulaukęs pasiūlymo vesti programavimo pamokas vaikams, neatsisakė ir save atrado visiškai naujoje srityje.
Ovidijus neturi pedagoginio darbo patirties ir pripažįsta, kad pradėti mokyti vaikus nebuvo lengva. Kaip ir mokytojai, kiekvienai pamokai jis pasiruošia, apgalvoja ką pasakos, kaip dėstomus dalykus paaiškins vaikams suprantama kalba, galvoja, kaip viską pateikti įdomiai. Prie kiekvieno savo mokinio pamokų metų jis stengiasi prieiti, paaiškinti.
„Kai pats žinai, tai viskas atrodo lengva, tačiau vaikams kartais reikia paiškinti ir paprastus dalykus. Pavyzdžiui, ką reiškia kintamoji dalis“, – pedagoginio darbo patirtimi dalijasi Ovidijus.
Dirbdamas su vaikais jis pastebėjo, kad pusė grupės būna motyvuoti, spindinčiamos akimis, o kita pusė – labiau pasyvūs, kuriems reikia daugiau aiškinti, bandyti sudominti. Tad jis puikiai supranta, kaip kartais būna nelengva mokytojams. „Jeigu visi vaikai būtų motyvuoti, būtų rojus“, – jau pastebėjo programavimo mokytojas.
Tačiau, kitaip nei mokykloje, bibliotekos būreliai nėra privalomi, jeigu vaikui nepatinka, jis gali jo nebelankyti. Kitas įdomus dalykas, kad Ovidijus nesistengia vaikų galvų apkrauti teorine medžiaga, jie iškart bando: programuoja, modeliuoja, kuria žaidimus.
Kartais, norėdami atsikvėpti, visi kartu pažaidžia kokį kompiuterinį žaidimą. Anot Ovidijaus, žaisdami vaikai išmoksta valdyti klaviatūrą, nebeieško mygtukų, supranta žaidimo sandarą, pramoksta anglų kalbos, nes programavime lietuvių kalbos kaip ir nėra. 
Per dvejus metus O. Kulda susirado ir pagalbininkų mokinių. Jam talkina dešimtmetis Dovydas, kuris jau lenkia kitus, o kai kuriuos dalykus paaiškina ir vyresniems.
Programuoja, modeliuoja, skraido dronais
Visa programavimui, 3D modeliavimu reikalinga įranga – kompiuteriai, spausdintuvai, specialūs LEGO konstruktoriai buvo įsigyti įgyvendinant atskirus bibliotekos projektus. Jie jau pasibaigę, tačiau veiklos tęsiamos, nes jos reikalingos. Kas savaitę į užsiėmimus ateina daug vaikų, visi norintys net netelpa nei programavimo, nei robotikos klasėse. Programavimo užsiėmimuose vaikai mokosi programuoti, apdoroti nuotraukas, programuoja tam tikras mikroschemas. Pavyzdžiui, įgijęs tokių žinių vaikas namuose gali pasidaryti apsaugos sistemą.
„Čia yra pavyzdžiai, bet jei vaikas bus suinteresuotas, jis žinos nuo ko pradėti“, – sako Ovidijus.
Vaikai taip pat mokosi kalbėti ir programavimo kalbomis – „html5“, „php“, „javascript“ pagrindu. Šios kompiuterių kalbos reikalingos, kad jie susipažintų su svetainių ir žaidimų kūrimu.
Robotikos metu, anot O. Kuldos, vaikai pailsi: sukonstravę robotą ar tanką suprogramuoja, kad jis vaikščiotų, liptų į kalną, rungtyniautų su gentainiais. „Robotikos metu vaikai pailsi nuo namų, mokyklos, bet kartu ir mokosi, juk kad robotai judėtų, juos reikia užprogramuoti“, – pasakoja Ovidijus.
Per 3D modeliavimo užsiėmimus vaikai mokosi kurti objektus, juos atspausdina specialiu spausdintuvu. Ką atspausdinti, vaikai galvoja patys: tai gali būti puodelis, mašinėlės modelis ar miesto maketas. „Vėliau 3D modeliavimo mokysimės kita programa, kur vaikai įgis daugiau įgūdžių. Galės pasidaryti namo maketą, išdėstyti baldus, pažiūrėti kaip viskas atrodys“, – tolesnes pamokas jau apgalvojo mokytojas.
Populiariausios Ovidijaus pamokos – su bepilotėmis skraidyklėmis, jos vyksta tik šiltu oru. Biblioteka turi 6 dronus su aukštos kokybės kamera, tad kviečia vaikus pabandyti pilotuoti dronus. Vėliau jie mokosi filmuotą medžiagą iškelti į kompiuterį, sukurti filmuką. Į šias pamokas susidarė eilės, dronų pilotavimo paslapčių norėtų išmokti ir suaugusieji.
Tobulėjo su technologijomis
O. Kuldos pareigos – bibliotekos Informacijos skyriaus bibliotekinių procesų automatizavimo inžinierius. Jis prižiūri visą bibliotekos kompiuterių ūkį, įgarsina renginius, yra daugelio idėjų generatorius. Pavyzdžiui, bibliotekos lazerių kambario idėja gimė, kai Ovidijus pamatė vieną populiaraus serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ seriją, kurioje herojai bandė išsirangyti per kambaryje esančius lazerius.
Programuotojo darbą vyras dirba nuo 16 metų, kai, anot Ovidijaus, tokios specialybės kaip programuotojo nebuvo. Tai buvo kompiuterių eros pradžia, jo žodžiais sakant – įdomiausias laikotarpis. Jis prisimena pirmąjį iš mikroschemų surinktą kompiuterį „Sinclair ZX Spectrum“, kuris jungėsi prie televizoriaus ir juo buvo galima žaisti žaidimus. „Su visa technologija augau ir mačiau, kaip keitėsi programavimo kalbos“, – sako kompiuterių sandarą ir jų kalbą perpratęs vyras.
Ovidijus pradėjo dirbti Šiauliuose, vėliau dirbo įvairiose įmonėse Klaipėdoje, taip pat tarptautinėse kompanijose. Aplinkybės taip susiklostė, kad prieš 10 metų jis atsikraustė į Šilutę, o prieš 4 pradėjo dirbti bibliotekoje.
Gyventi Šilutėje jam patinka, nes nėra kamščių, oras geresnis, žmonių ne tiek daug. O ir Klaipėda visai netoli, kur gali nuvažiuoti susitikti su draugais, pamatyti jūrą.
