Projektuotojai siūlo kelis estakados į Rusnę variantus

POTVYNIS 6Kas pavasarį Nemuno deltos regioniniame parke esanti Rusnės sala tampa sunkiai pasiekiama – nors potvynio vandenys užlieja tik apie 400 metrų į ją vedančio kelio Šilutė – Rusnė ruožą, salos gyventojams tai sukelia nemažai nepatogumų. Atsižvelgdama į šiuos sunkumus, Susisiekimo ministerija ieško išeičių problemai spręsti.

Galimybių studijoje – 5 variantai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu UAB „Kelprojektas“ atliko estakados galimybių studiją, kurioje pateikė penkis projektinius variantus.

Pasiūlytuose variantuose numatomos skirtingų konstrukcijų estakados, nagrinėjamas kelio sankasos aukštinimo poreikis, analizuojama, kaip estakada paveiktų vandens lygį aplinkinėje teritorijoje.

„Pavyzdžiui, gerokai paaukštinus kelią ir įrengus 700 m ilgio estakadą, kelias nebebūtų užliejamas, tačiau tai stipriai paveiktų pavasario potvynio eigą. Keistųsi vandens srautai ir jų greitis, gerokai pakiltų vandens lygis Žalgirių kaime, jis būtų apsemtas.
Pastačius trumpą estakadą išliktų pavojus, kad ji bent kartą per 10 metų bus apsemta.

Hidrodinaminis modeliavimas

Buvo sukurtas dvimatis Nemuno deltos regiono hidrodinaminis modelis, atlikta potvynių ties Rusne tikimybės statistinė analizė, išnagrinėtas potvynių poveikis Žalgirių kaimui.

Nustatyta, kad užtikrinti važiavimą keliu Šilutė – Rusnė, nepakeičiant arba nežymiai keičiant Nemuno hidrodinaminį režimą ties Rusnės sala, pavyktų tik esant vidutinio lygio potvyniui, kurio pasikartojimo tikimybė – 50 proc. Tačiau tai neapsaugotų nuo didesnių potvynių – šiuo atveju kelias būtų apsemtas.

Pasirinkus variantą pakelti kelio paviršių tiek, kad jis beveik visada išliktų virš potvynio lygio, poveikis potvynio hidrodinamikai gali sukelti pavojingų pasekmių: sumažėjus vandens pratekėjimui salpa (upės slėnio dalimi, apsemiama per potvynius ir poplūdžius), padidėtų potvynio vandens srautai pagrindinių upių vagomis, žymiai padidėtų vandens greitis po Atmatos ir Prezidento K. Griniaus tiltais bei po siūloma įrengti estakada.

Esama situacija

Kasmet užliejamas žemiausias šio kelio ruožas nuo 6,35 km iki 6,79 km lengvajam transportui būna neišvažiuojamas vidutiniškai 27 paras per metus. Kasmetinio užliejimo tikimybė – 99 proc.

Lengviesiems automobiliams eismas keliu leidžiamas, kai potvynio vandens gylis neviršija 20 cm. Kai vandens gylis didesnis, lengvieji automobiliai kraunami į traktoriaus priekabas ir perkeliami per užlietą ruožą. Esant didesniam nei 1,17 m vandens gyliui autotransporto eismas keliu draudžiamas.

Buvo bandyta paaukštinti užliejamo kelio sankasą iki 2,0 m altitudės, tai turėjo sumažinti užliejimo tikimybę iki 40-50 proc. bei sutrumpinti užliejimo trukmę. Tačiau 1980 m. pavasario potvynio metu susidarius ledų sangrūdai ties Rusne, kelio sankasa 400 m ruože buvo pralaužta.

Tapo akivaizdu, kad būtina išnagrinėti potvynio vandens praleidimo ties minėtu keliu galimybes ir numatyti būdus tai nuolat užtikrinti. Vienas iš būdų – įrengti estakadą žemiausiame kelio ruože.

Ieškoma optimalaus sprendimo

Tikėtina, kad pasirengimas galimoms statyboms gali užtrukti iki poros metų.

Atsižvelgdama į tai, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra numačiusi artimiausiu metu įsigyti modernesnę automobilių perkėlimo įrangą ir taip palengvinti susisiekimą potvynio dienomis.

Atlikus poveikio aplinkai vertinimą ir atsižvelgiant į galimybių studijos išvadas, priimtiniausias estakados projektas bus pristatytas Vyriausybei. Tada turėtų būti svarstomos ir tokios estakados finansavimo galimybės. „Numanome, kad ekonominiu požiūriu planuojama estakada niekada neatsipirks, tačiau jos varianto parinkimas turi būti pagrįstas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu aspektu“, – teigė viceministras A.Žvaliauskas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.