Nusprendus taikyti šį metodą, svarbu badavimo laikytis ne kasdien, o kelis kartus per savaitę, taip formuojant įprotį, kad organizmas nepatirtų šoko. Esmė yra skaičiuoti ne suvalgyto maisto kaloringumą, o valgymo valandas, kuriomis taip pat negalima atsipalaiduoti, svarbu maitintis sveikai ir subalansuotai.
Yra kelios protarpinio badavimo schemos: 12/12, 16/8, 20/4. Pirmas skaičius reiškia, kiek valandų per parą reikia nevalgyti, antrasis žymi valgymo valandas. Bet kurios schemos atveju organizmas gaus naudos, nes ilgesnis nevalgymas leidžia įsijungti autofagijos mechanizmui – procesui, kai organizmas ima ardyti jame esančius nebetinkamus baltymus, žalingus mikrobus ir senas ląsteles, kad panaudotų kaip maistą. Tuomet sumažėja insulino lygis, organizmas pradeda naudoti gliukozės atsargas, pajudinamos riebalų atsargos.
Kaip pradėti?
Vaistininkė rekomenduoja pradėti nuo mažiausio intervalo – 12 val. susilaikymo. Tuo metu negalima vartoti ir gėrimų su cukrumi – tinka vanduo, nesaldinta arbata ir kava.
„12 valandų badavimas atrodo taip: pavalgote 18 val. vakarienę, o pusryčius valgote anksčiausiai 6 val. ryto. 14 valandų protarpinis badavimas: 18 val. pavakarieniaujate, o pusryčiaujate 8 val. 16 valandų badavimo atveju vakarienę reikia valgyti 18 val., o pusryčius – 10 val. ryto. „Tik kai jausite, jog esate pasiruošę be didelio vargo nevalgyti 16 valandų, galėsite pradėti laikytis protarpinio badavimo kasdien“, – aiškina A. Budreckienė.
Po vakarienės nebegalima užkandžiauti, nes tai jau nebebus protarpinis badavimas. Jei po vakarienės visgi norėsis ko nors skanaus, pabandykite nukreipti mintis. Įveikę pirmąją pakopą – kelias dienas laikęsi nors 12 valandų badavimo, galėsite žengti toliau.
Kalorijų ribojimas teigiamai veikia ilgaamžiškumą ir stabdo senėjimą. Išaugo susidomėjimas badavimu bei jo poveikiu organizmui ir ypač smegenims, mat kintant aplinkos sąlygoms, kinta ir įvairių organizmo sistemų veikla.
Prisitaikymas prie pasikeitusios mitybos reikalauja laiko. Smegenims ir kūnui priprasti reikia 3-6 savaičių, todėl be pasirengimo imtis pokyčio bus sunku. Nustatyta, kad dėl protarpinio badavimo pailgėja gyvenimo trukmė ir išvengiama daugybės negalavimų. Kalorijų ribojimas mažina kūno riebalų kiekį, gerina žarnyno veiklą, didina jautrumą insulinui, mažina uždegiminius procesus, sergamumą 2 tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vėžiu.
Visiems netinka
Visgi ši metodika nėra tinkama visiems. Jei kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis nei 18,5, taikyti protarpinio badavimo nereikėtų. Metodas nerekomenduojamas vaikams bei nėščioms ar žindančioms moterims, žmonėms, kuriems yra pašalinta tulžies pūslė, sergant cukriniu diabetu. Nuolatinis galvojimas apie savo kūno svorį kelia įtampą, neigiamą savęs vertinimą. Paauglystėje mitybos apribojimai gali turėti neigiamų fiziologinių bei psichologinių pasekmių, vedančių į valgymo sutrikimus.
Per didelis kalorijų ribojimas gali turėti neigiamų pasekmių, tokių kaip anemija, raumenų masės mažėjimas, neurologiniai sutrikimai, mėnesinių ciklo sutrikimai, kojų edema, silpnumas, galvos svaigimas, irzlumas.
Pasibaigus protarpiniam badavimui, nepersivalgykite. Patariama pirmiausia suvalgyti ko nors riebaus (gabalėlį avokado, šaukštelį lydyto sviesto), kad nebūtų staigaus insulino šuolio ir neįsisiautėtų apetitas. Riebaus maisto nereikia bijoti – valgomas saikingai jis ilgiau užtikrina sotumą.
Ką žinoti badaujant?
Sunkus metas pradėjus laikytis badavimo yra kelios valandos po paskutinio valgymo. Apėmus alkiui galima išgerti šilto vandens. Neleiskite įsisiautėti įkyrioms mintims, nukreipkite jas į organizmo vidų: kas jame vyksta, kokie pojūčiai skrandyje. Pirmuosius kartus stenkitės nedirbti sunkių fizinių darbų, ieškokite malonios veiklos, kurioje užmirštate laiką, eikite pasivaikščioti. Svarbu nebūti aplinkoje, kuri primena maistą.
Riboti maistą tam tikromis valandomis reikėtų reguliariai, taip pat tam verta pasirinkti laisvadienį. Pirmi kartai būna sunkūs, tačiau pasijutę energingiau įtrauksite šį metodą į savo dienotvarkę.
Pasak vaistininkės, pacientai dažnai ieško stebuklingos piliulės, kuri padėtų dabar pat numesti svorio ar detoksikuoti organizmą. Tokiu būdu tarsi sakoma: lai piliulė atlieka visą darbą, nes aš neturiu laiko ar valios.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 40-60 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo gyvensenos, 30-40 proc. – nuo aplinkos, 10-15 proc. – nuo paveldėjimo ir tik 8-10 proc. – nuo sveikatos apsaugos. Kiekvienas žmogus gimdamas įgyja tam tikrą sveikatos potencialą, kurį turi nuolat stiprinti. Mintis, kad už tavo sveikatą atsako kažkas kitas – kenksminga iliuzija, nes už gerą savijautą ir nuotaiką atsakingi esame patys.