Kenotafų, skirtų Tilžės akto signatarams įamžinti, atidengimu penktadienį Bitėnų kaimo kapinėse (Pagėgių sav.) buvo minima Tilžės akto diena. Paminėjimą organizavo Martyno Jankaus muziejus, Kultūros centras ir savivaldybės administracija.
Keturi vienu metu iškilę dekoratyviniai paminkliniai akcentai Bitėnų kapinėse, kurios pastaraisiais dešimtmečiais yra vadinamos Mažosios Lietuvos panteonu – tokio įvykio iki šiol čia nebūta.
Dviejų medinių kenotafų, simboliškai atkartojančių krikštų formas, idėjos ir projekto autoriai yra žinomi architektai, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojai Marija ir Martynas Purvinai.
Jiems priklauso autorystė ir kitų paminklinių akcentų- dviejų juodo šlifuoto akmens suolelių su iškaltomis lietuviško raštijos pradininkų Martyno Mažvydo ir Martyno Liudviko Rėzos vardais ir pavardėmis- ansamblis.
Naujieji mažosios architektūros akcentai penktadienį buvo atidengiami prie centrinio Bitėnų kapinaičių tako, priešais tokios pačios medžiagos paminklinį atverstos knygos ant altoriaus formos monumentą liuteronų kunigui, lietuvių poetui Kristijonui Donelaičiui.
Jį prieš vienuolika metų sukūrė taip pat M.ir M.Purvinai. Bitėnų kapinių šventėje 2003 gegužės 10-ąją paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo liuteronų kunigai ir vyskupas, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ atstovai, taip pat – poeto palikimo tyrinėtojas, jo brolio ainis Lutz Wenau ir būrelis giminių. Tai L.Wenau užsakymu buvo sukurtas paminklas, kurį pastatyti 20 a. pradžioje sumanymų būta, bet įvykdyti sutrukdė I pasaulinis karas.
Rytų Prūsijos lietuvininkų kultūros ekspertai M.ir M.Purvinai sukūrė paminklą už lėšas, kurias paaukojo Vokietijoje gyvenantys K.Donelaičio ainiai. Akmentašys Stasys Žukas iškalė tekstus ir poeto portretą.
Medinių kenotafų profiliuose dabar yra iškalti Tilžės akto( 1918 11 30) signatarų pavardės.
Istoriniai šaltiniai liudija, jog jį Prūsų lietuvių tautos tarybos vardu pasirašė J.Vanagaitis, V.Gailius, M.Jankus, M.Deivikas, M.Banaitis, A.Smalakys, K.Paura, M.Lymantas, D.Kalniškis, F.Zubaitis, K.Kiupelis, E.Jagomastas, J.Arnašius, J.Lėbartas, L.Deivikas, J.Užpurvis, J.Granovas, M.Mačiulis,E.Bendikas, M.Reidys,V.Didžys, J.Juška, M.Klečkus,J.Margys.
Ši taryba, remdamasi Tautų apsisprendimo teise, reikalavo Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos.
„Atsižvelgdami į tai, kas yra, turi teisę gyvuoti, ir tai, kad mes Lietuviai čionai Prūsų Lietuvoje gyvenantieji, sudarome šito krašto dauguomenę, raikalaujame mes remdamies ant Vilsono Tautų apsisprendimo teisės, priglaudimo Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti“.
Tilžė, lapkričio 30 d., 1918 m. Prūsų Lietuvos Tautinė taryba.
Iš Bitėnų panteono visi svečiai, Tilžės akto minėjimo dalyviai buvo pakviesti ir į M.Jankaus muziejų, kur vyko eksponatų, gautų per 2014 metus, pristatymas visuomenei.
Renginiui pakylėtą atmosferą kūrė scenos meistrės V.Kochanskytė, G.Zeicaitė ir E.Zeicaitė su koncertinė programa „Gyvenimo pasakos.Kalėdinė impresija“.