Psichologė: neigiamos mintys dažnai tėra įprotis

neigiamos mintysPolinkis nuolat mąstyti neigiamai neretai tėra įprotis, sako psichologė Sigita Petrovė. Anot jos, polinkis gali būti perimtas iš artimųjų, todėl jį galima pakeisti. „Galite padaryti tokį pratimą – pastebėti, kokios mintys dažniausiai kyla. […] Tiesiog reikia turėti lapelį su savimi ir, kai pagaunate bet kokią neigiamą mintį apie bet ką – jus, aplinką, žmones, ekonomiką – reikia pasižymėti brūkšniuką“, – LRT RADIJUI sako S. Petrovė.

Psichologė pabrėžia, kad nereikėtų visų neigiamų minčių traktuoti kaip blogų. Kartais neigiamos mintys gali apnikti dėl susidariusios situacijos. Tuomet, S. Petrovės teigimu, žmogui reikėtų leisti paliūdėti ar išgyventi kitas emocijas, kurios jam tuo metu yra natūralios.

– Ką reiškia pozityviai mąstyti? Kuo tai skiriasi nuo problemos ignoravimo ar sunkumų nuvertinimo?

– Pozityvus mąstymas turi abu šiuos aspektus. Kartais pozityvų mąstymą sumaišome su naiviu pozityviu mąstymu. Tada automatiškai pradedame galvoti: jeigu sau kartosiu, kad viskas yra gerai, viskas bus gerai […], bet tuo pat metu jaučiame, kad tai nėra tikra.

Pozityvus mąstymas man yra situacijų arba reiškinių traktavimas, kaip reikšmingų ir vertingų mums, mūsų gyvenimams, patirčiai. Jeigu į situaciją žiūrime kaip į svarbią ir turinčią žinutę, mus mokančią, duodančią naujų patirčių, į mūsų gyvenimą pritraukiančią naujų žmonių, galbūt pakeičiančią suvokimą, tada ta patirtis yra naudinga. Jeigu į situaciją žiūrime kaip į naudingą, ji nebėra tokia neigiama, kaip atrodė pradžioje.

– Užsiminėte apie naivų pozityvų mąstymą. Kaip atskirti, kada mąstymas yra naivus, o kada dedame pastangas, norėdami situacijoje įžvelgti teigiamų pusių?

– Kai mąstome naiviai pozityviai, jaučiame, kad kažkas yra ne taip, kažkas neatitinka: lyg situacija rodo, kad emocija turėtų būti vienokia, o mes ant viršaus, kaip kokį puodą ant galvos, užmauname pozityvų teiginį, frazę ar ką kito. Tada nepakeičiame situacijos vertinimo ir savo būsenos, bet tik deklaruojame, apsimetame, kitiems teigiame, kad viskas yra ir bus gerai.

Blogoji pozityvumo pusė galėtų būti ta, kad rimtas situacijas traktuojame labai nerūpestingai ir kartojame, kad viskas bus gerai, nors situacija reikalauja didesnio mūsų dėmesio ir pastangų ją pakeisti. Pavyzdžiui, taip būna, turint priklausomybę. Žmonės tada neigia tai, kas su jais vyksta, apsimeta, kad viskas bus gerai, jog geba save kontroliuoti. Taip pat būna sudėtingų, rimtų ligų atvejų, kai sakoma – neisiu pas gydytojus, viskas praeis, tikėsiu, kad viskas bus gerai ir viskas susitvarkys. Tokiais atvejais patys sau pakišame koją ir nesiimame spręsti situacijos tada, kai ji atsiranda. Tuomet gali kilti rimtų pasekmių.

Daugiau apie tai skaitykite lrt.lt publikacijoje „Psichologė: neigiamos mintys dažnai tėra įprotis“

 

 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.