Šilutėje yra daug vietų ar akcentų, kurių istoriją prisimena tik vyresni žmonės. Vienas tokių – ligoninės parke esantis paminklas, skirtas medicinos darbuotojų žygdarbiams atminti.
„Kurioje Šilutės vietoje yra ši skulptūra ir ką ji simbolizuoja?“, – savo feisbuko paskyroje klausėme ir savo skaitytojų.
Buvo teisūs tie, kurie atsakė, jog šis paminklas skirtas medicinos felčerei Zosei Petraitienei, kuri, eidama pas gimdyvę, 1982-ųjų sausio 6 d. žuvo pūgoje.
Praėjus 5 metams po nelaimės, priešais Šilutės ligoninę buvo atidengta skulptūra „Pūga“ (skulptorius Antanas Šnaras, architektas Petras Lapė). 1994 metais Naktiškiuose, kurių apylinkėse ir įvyko nelaimė, Z. Petraitienės vardu pavadinta mokykla. Vietiniai šią nelaimę vadina vienu įsimintiniausių įvykių.
Žmonių atsiminimuose Z. Petraitienė išliko kaip nuostabus žmogus. Iš neturtingos šeimos Šilutės rajone kilusi, anksti našlaite likusi Zosė iš pradžių dirbo pradinukų mokytoja. 1956 m. ji baigė vakarinę medicinos felčerių – akušerių mokyklą. Dirbo Ramučių kaime felčerių – akušerių punkto vedėja, o po 8 metų atvažiavo į Natkiškius (Pagėgių sav.) vadovauti ambulatorijai. Laisvalaikį leisdavo kaimo kultūros namuose, kur dainavo, šoko, vaidino saviveikliniame satyros teatre.
1982-aisiais žiema po audringos vasaros atėjo ankstyva ir gili. Iškrito tiek sniego, jog kai kur, užlipus ant pusnies, buvo galima pasiekti telefono stulpų laidus. Sausio 6-ąją prasidėjo baisi pūga. Spiginant 18 laipsnių šalčiui iš kojų vertė sniegą nešęs uraganinis vėjas. Pusnys užklojo kelius, sustabdė net traukinius.
Tą sausio vakarą Natkiškių felčerę Z. Petraitienę pasiekė pagalbos šauksmas – pradėjo gimdyti atokiame vienkiemyje gyvenusi moteris. Nepaisant to, kad žemė maišėsi su dangumi, felčerė ryžosi vykdyti savo pareigą. Kolūkis organizavo šiokį tokį transportą – traktorių su traktorininku. Bevažiuojant sodybos link ir matant prieš akis stichijos siautulį, vyras nebesiryžo judėti toliau. Jis akimirkai palindo po traktoriumi, kad išleistų beužšąlantį vandenį. Tos akimirkos užteko, kad felčerė jau būtų pradingusi pūgoje: moteris, supratusi, kad traktorininkas jos nebelydės, vis tiek išskubėjo į atokų vienkiemį, kur reikėjo pagalbos.
Palydovas pats vos grįžo namo – laukuose pasiklydo, jo drabužiai buvo apledėję – tokios nuožmios oro sąlygos buvo. O Zosė Petraitienė dingo pūgoje – nepasirodė pas gimdyvę, nepasiekė sodybos. Prasidėjo dingusiosios paieškos – teigiama, kad moters ieškojo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir sovietinės armijos kariai su metalo ieškikliais – su savim felčerė turėjo metalinį lagaminėlį su medikamentais. Su tuo lagaminėliu ją ir surado – po 24 parų – kniūbsčią pusnyje, amžinai pakeliui į sodybą, kur reikėjo jos pagalbos…
Žmonės kalba, kad gimdyvė, pas kurią ėjo felčerė, atsisakė savo gimusio vaikelio…
Parengta remiantis S. Stasaičio, D. Indrišionio straipsniais ir „Šilutės naujienų“ inf.