Dalis naudoja mažiau
Norėdami sumažinti elektros sąskaitas, 51 proc. Lietuvos gyventojų teigia kasdien namuose naudojantys mažiau elektros ir atsakingiau stebintys savo įpročius. Šį atsakymą dažniau nei kiti rinkosi 56 metų ir vyresni respondentai (61 proc.).
Siekdami gauti mažesnes sąskaitas 16 proc. gyventojų namuose jau įdiegė papildomus efektyvaus energijos vartojimo sprendimus. Tokį taupymo būdą dažniausiai pasirinko didesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai (39 proc.). Dalis apklaustųjų (po 11 proc.) taip pat sumažino savo būsto šildymą elektra.
Išaugus kainoms, didinti namų energijos vartojimo efektyvumą siekiant sutaupyti tampa vis svarbiau, – teigia „Luminor“ banko atstovė Olga Kazanavičienė.
„Klientai domisi tvariais, ekonomiškai efektyviais sprendimais ir neretai tam ima paskolą. Didelė dalis gyventojų žino, jog net gana paprastų energijos taupymo sprendimų įgyvendinimas gali padėti pamažinti energijos suvartojimą ir išlaidas“, – sako ekspertė.
Pernai apie 20 proc. visų „Luminor“ suteiktų vartojimo paskolų buvo skirtos pagerinti būsto kokybę. „Šiuo laikotarpiu, kai elektros rinkoje vyrauja nežinia, iš klientų girdime, kad jie investuoja ne tik į saules elektrines, bet ir kitus taupymo sprendimus – keičia senus katilus, šilumos siurblius, atnaujina namo rekuperacines sistemas, domisi APVA programa“, – teigia ekspertė.
Papildomų veiksmų imsis ne visi
Tyrimo duomenimis, 27 proc. respondentų iki šiol nepriėmė jokių sprendimų mažinti elektros suvartojimą. Tai dažniausiai 18–25 metų respondentai. Tokiam pasirinkimui įtakos gali turėti faktas, kad tai yra studentiško amžiaus žmonės, dalis jų vis dar gyvena su tėvais ar nuomojamuose būstuose, tad nenori ar negali investuoti į gyvenamąją vietą.
Penktadalis apklaustųjų (21 proc.) teigia uždirbantys tiek, kad gali apmokėti mėnesio sąskaitas net ir kylant kainoms. Tokį atsakymą dažniausiai pasirinko 26–35 m. gyventojai (27 proc.), gyvenantys didžiuosiuose miestuose.
„Jau keletą metų didžiausias vidutinis darbo užmokestis šalyje yra Vilniaus apskrityje. 43 proc. gyventojų, kurių mėnesinės pajamos viršija 1 000 eurų, linkę mažiau nerimauti dėl augančių paslaugų išlaidų. 12 proc. teigia taip pat turintys santaupų netikėtoms išlaidoms, todėl didesnės mėnesio sąskaitos jų negąsdina“, – sako O. Kazanavičienė.
BNS inf.