Beveik 80 proc. lietuvių dėl infliacijos bei kylančių kainų jaučia finansinį nesaugumą, – rodo ERGO ir tyrimų centro SKDS atliktas tyrimas. Jaučiamas finansinis nesaugumas skatina daugiau taupyti ir nerimauti, ar pavyks sumokėti sąskaitas, įsigyti būtiniausius produktus. Tačiau vyrauja ne vien pesimistinės nuotaikos – apklausa atskleidžia, jog dalis visuomenės finansinių iššūkinių nepatiria.
Oraus gyvenimo rodikliai
Saugumo indekso tyrimu siekiama įvertinti gyventojų nuotaikas, todėl šiemet respondentų klausta ir apie finansinį saugumą. Rezultatus atspindinti indekso vertė yra skaičius nuo -100 iki 100: neigiama jo reikšmė reiškia visišką nesaugumą, o teigiama – visišką saugumą.
Nors gyventojų nuomonė apie jų materialinę padėtį šiemet nepakito nuo 2019-ųjų ir išliko teigiama (3 balai), auganti infliacija bei didėjančios kainos kelia rūpestį, dėl to 76 proc. respondentų jaučia finansinį nesaugumą.
56 proc. apklaustųjų kylančios kainos šiemet privertė labiau rūpintis santaupomis, o nuošimčiu mažiau pradėjo daugiau taupyti. Paklausti, dėl kokių produktų ar paslaugų brangimo nerimauja labiausiai, 44 proc. įvardijo išlaidas būstui bei jo išlaikymui, 34 proc. maistą, virš dešimtadalio – transportą.
Dalyvių prašyta įvardinti, kokius iššūkius gali sukelti auganti infliacija bei kylančios kainos. 46 proc. sakė, kad tikėtini sunkumai – maisto produktų įsigijimas. Nuošimčiu mažiau baiminasi mokėjimų už šildymą, o 42 proc. – jog pagrindiniai išbandymai bus sąskaitos už elektrą.
Rezultatai rodo – didžioji dalis visuomenės žiemą pasitinka su didžiuliu nerimu. Infliacija auga, kyla ir kainos, todėl gyventojai baiminasi ar galės išlaikyti būstą, įsigyti maisto produktus. Sunerimti verčia faktas, kad oraus gyvenimo užtikrinimo rodikliai Lietuvoje prasti“, – sako ERGO atstovė Laimė Naruševičienė.
Tyrimas ir nustebino
Apklausa rodo ne tik pesimistines nuotaikas. Nors, tyrimo duomenimis, 45 proc. gyventojų nerimauja, jog patys arba jų namų ūkis gali nuskursti, teigiančių, kad jau gyvena skurde – vos 3 proc. Likusi dalis (40 proc.) žmonių tvirtina, kad tokių finansinių sunkumų neturės. Net pusė lietuvių nurodo, kad apskritai nekils iššūkių susimokėti už naujus drabužius, o 42 proc. – jog ir toliau skirs pinigų išlaidoms, susijusioms su kultūrinių ir pramoginių renginių lankymu.
„Šie rodikliai atskleidžia ir kitą pusę. Dalis gyventojų ekonominę situaciją Lietuvoje vertina optimistiškiau, turi pakankamai resursų ne tik įsigyti maisto, sumokėti būsto išlaidas, bet ir nusipirkti drabužių, lankytis renginiuose. Šiuos sunkumus mažiausiai jaučia 55–63 metų amžiaus respondentai, gyvenantys tiek sostinėje, tiek mažesniuose miestuose.
Vadinasi vyresnių gyventojų perkamoji galia šiuo metu yra didžiausia – 6 procentiniais punktais lenkia perspektyviausiu vadinamą jaunimą – 25–34 metų gyventojus“, – pastebi L. Naruševičienė.