Nors dažnas kaimo gyventojas vis dar tvirtina, kad nėra geresnio vandens už pasemtą iš jo šulinio, specialistų tyrimai rodo ką kita: beveik pusės šulinių vanduo yra užterštas sveikatai pavojingomis bakterijomis ir nitratais. Ypač šulinių, esančių užliejamose teritorijose.
Šulinių vandens tyrimus atliekantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai trimituoja pavojaus varpais, mat pastebėjo, kad gyventojai dėl savo ir namiškių sveikatos nė piršto nekrutina, savo šulinių vandens netiria. O jei vandenį ištyrusios atsakingos tarnybos nustato užterštumą, gyventojai valyti savo šulinių irgi nesiima.
3 iš 7 šulinių – užteršti
Vykdant Vyriausybės nurodymą, užliejamos zonos šachtinių šulinių vandens tyrimai atliekami jau keletas metų, o lėšos tokiems mėginiams paimti skiriamos VMV tarnybai.
Šilutės VMVT viršininkas Edmundas Ciparis sako, jog kasmet tarnyba paima mėginius bakteriologiniam ir cheminiam tyrimams iš 14-os užliejamoje zonoje esančių sodybų ar daugiabučių namų šulinių. Pusė šio darbo jau atlikta ir šiemet: 7 mėginiai paimti Saugų seniūnijos Alkos, Bundalų ir Medalių kaimuose. Rezultatai vėl nedžiugina: viename mėginyje rasta nitratų, dviejuose – viduriavimą sukeliančių bakterijų.
„Bakterinis užterštumas rodo, kad šulinio vandenyje yra žarninio enterokoko ir E-coli balkterijų, kurios sukelia įvairius žarnyno susirgimus“, – sako tarnybos specialistas Mantas Norvilis.
Blogiausia, kad iš kai kurių šulinių semia net kelios šeimas, tad užsikrėtusių žmonių gali būti ne vienas. Ypač užtarštas vanduo pavojingas vaikams. O juk vasarą į svečius pas senelius suvažiuoja anūkai.
Tie, kurie įprato vandenį virinti, bent jau išvengia bakterinio užterštumo, tačiau nitratai yra tokie dariniai, kurie nei virinant, nei šaldant niekur nedingsta. Nitratai ir iš jų susidarantys nitritai mirtinai pavojingi kūdikiams iki 3 mėnesių. Nitratams taip pat jautrios besilaukiančios moterys, žmonės turintys tam tikrų fermentų (gliukozės-6-fosfalazės arba methemoglobinreduktazės) trūkumą.
Nitratų poveikiui jautresni infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantieji kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis. Įrodyta, kad dalis nitratų tam tikromis sąlygomis organizme gali virsti nitritais, o šie jungtis su aminais ir sudaryti kancerogenines medžiagas – nitrozaminus. Be kito žalingo poveikio, jie sukelia onkologines ligas.
Pranešimai apie šulinių užterštumą išsiuntinėti ir Savivaldybei, ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, ir patiems gyventojams.
Galėtų padėti ir valdžia
Vandens tyrimai kainuoja nebrangiai – vos apie 20 eurų už abu – bakteriologinį ir cheminį – tyrimus, tačiau šulinio išvalymas ir dezinfekavimas atsieina apie kelis šimtus eurų.
Praktika rodo, jog žmonės, ypač – vyresnio amžiaus kaimo gyventojai, nepajėgūs savo jėgomis ir lėšomis išvalyti, dezinfekuoti ir iš naujo užpildyti šulinius.
VMVT pataria gyventojams kreiptis į vietos seniūnijas, pagalbos paprašyti suaugusių vaikų. Tarnyba irgi neatsisakytų padėti tiems, kurie paprašytų nuvežti paimtus mėginius į Klaipėdos laboratoriją, tereikėtų iš anksto suderinti laiką telefonu.
Be to, Šilutės VMVT viršininkas E.Ciparis mano, kad ir rajono Savivaldybė galėtų skirti bent dalį iš potvynio padariniams likviduoti gaunamų lėšų žmonių, gyvenančių užliejamoje zonoje, vandens saugai ir kokybei užtikrinti. Bent jau tiems, kam išties reikia pagalbos. Nes kito vandens šaltinio tie žmonės paprastai neturi, o be vandens juk negyvena niekas, jis – būtinas maisto produktas.
Antrąjį metų pusmetį planuojama paimti dar 7 mėginius kitoje rajono seniūnijoje, esančioje užliejamoje zonoje.