Rusniškis verslininkas Raimondas Plikšnys, per 10 metų išvystęs verslą kaimo turizmo sodyboje „Pakalnės vingis“, pradėjo įgyvendinti dar vieną sumanymą, kuris iš esmės padidins poilsiautojų trauką į Rusnės salą. Jis savo sodyboje kuria užeigą, kurioje siūlys mūsų krašto patiekalų.
„Gero maisto namų“ idėją, pasak R.Plikšnio, diktuoja mūsų krašte poilsiaujančių žmonių poreikiai – reikia tik jų klausyti ir prisitaikyti. Jau nebepakanka poilsiautojams pasiūlyti tvarkingą kambarį, išpuoselėtą aplinką ir leisti pasinaudoti konferencijų sale, valtimis ar baidarėmis. Kasmet vis daugiau poilsiautojų, be viso to, kas įprasta kaimo turizmo sodyboje (natūrali gamta, ramybė, jaukumas), nori ir pasmaguriauti sveiku, nekasdienišku, tik šioje sodyboje ruošiamu maistu ir gėrimais.
Siūlys pamariškių tradicinius valgius
Svajonė sukurti „Gero maisto namus“ jau pradėta įgyvendinti. Raimondo Plikšnio sodyboje jau stovi du komercinės paskirties pastatai, iš kurių vienas ir taps ta vieta, kur lankytojai galės paragauti įdomių mūsų krašto valgių.
Statybas pradėję praėjusių metų spalį, šeimininkai pavasarį naujame pastate jau surengė įkurtuves, nes planavo vasarą pradėti naują verslą. Tačiau įvairių leidimų išdavimo tvarka nėra tokia sparti, kaip norėtųsi. Leidimai gaminti maistą jau gauti, tačiau dar trūksta dokumentų, kad „Gero maisto namai“ galėtų ruošti visą numatytą asortimentą.
Įvairiose šventėse pagarsėjęs kulinaras R.Plikšnys planuoja „Gero maisto namuose“ virti tradicinius valgius: „šilkinę“ košę iš kruopų ir tarkuotų bulvių, žvėrienos ar avienos sriubą „šiurpą“, žuvienę, tiekti mėsos ir žuvies kepsnius.
„Gero maisto namų“ valgiaraštis nebus didžiulis – tik keletas karštųjų patiekalų. Jų jau šią vasarą siūlė kaimo turizmo sodybos „Pakalnės vingis“ svečiams. Asortimentą planuoja praturtinti Rusnės meistrų rūkyta žuvimi bei vietos šeimininkių keptais tortais ir kitais skanėstais.
R.Plikšnys norėtų, kad kuo daugiau maisto būtų pagaminta būtent iš saloje išaugintų produktų, mėsos bei sugautos žuvies.
Virs savo alų
Ypatingas pasiūlymas turėtų būti tik šioje sodyboje gaminama gira ir „gyvas“ naminis alus. Bet verslininkas jau patyrė, jog būtent šių gėrimų gamybos leidimus gauti reikia ypatingos kantrybės.
„Susidarė įspūdis, kad sukurta tokia biurokratinė tvarka, jog niekas negalėtų gauti leidimo gaminti naminį alų: jei nori gauti leidimą virti alų, reikia parengti technologinį procesą; kad parengtum technologinį procesą, reikia turėti alaus gamybos įrangą, o įrangos negalima įsigyti, jei neturi leidimo alui gaminti…“, – apie užburtą ratą pasakoja rusniškis. R.Plikšnys šį sudėtingą procesą jau pradėjo.
Jau daugiau kaip pusmetį jis bendrauja su Kauno aludariais. Vienoje privačioje alaus darykloje R.Plikšnys mokėsi virti alų: nuomojosi įrangą, jį gamino ir brandino. Nors savo alumi jis jau vaišino artimiausius draugus, bet mano, kad alaus gamybą savoje sodyboje, ko gero, galės pradėti ne anksčiau kaip po metų – tik tada tikisi gauti leidimą.
Reikia estakados ir gilesnių Pakalnės žiočių
Kalbėdamas apie kuriamo verslo sunkumus ir perspektyvą, R.Plikšnys sako, kad visos minėtos problemos yra įveikiamos. Didžiausią nerimą kelia tai, kas nuo verslininko ir jo šeimos darbo ir pastangų nepriklauso: verslą Rusnėje labai reguliuoja gamta.
Dešimtmečiais galima skaičiuoti rajono valdžios ir įvairių Seimo narių pažadus, kad rusniškiai bus išlaisvinti nuo stichinių nelaimių grėsmės.
Kad ir pažadai pastatyti estakadą per užliajamą kelio į Rusnę ruožą: jau šimtai tūkstančių litų išleista galimos statybos vietos tyrinėjimams, projektams, tačiau statyba niekaip nepradedama. O dėl potvynių kaimo turizmo verslas, kaip ir bet koks kitas verslas Rusnėje, kasmet 3-4 mėnesius sustoja. Dėl to kasmet rusniškiai patiria nuostolių, negali planuoti verslo.
Kita problema, varginanti vandens turizmo organizatorius bei žvejus, yra užakusios Pakalnės upės žiotys. Toks aplaidumas, anot R.Plikšnio, nepateisinamas jokiais aplinkosauginiais argumentais ar lėšų stygiumi. Juolab kad net 7 metus (2005-2014 m) buvo įgyvendinamas Šilutės rajono strateginis plėtros planas, kurio šūkis buvo „Šilutės kraštas – ryškėjanti žvaigždė Europos turizmo žemėlapyje“…