R.Žemaitaičio nesudomino „farmacininko“ vilionės

zemaitaitis1lrytas.lt žurnalistų eksperimentas, ar Seimo narius lengva suvilioti dovanomis, patvirtino, kad yra parlamentarų, nestumiančių galimybės pasitarnauti už atsidėkojimą.

Istorija, kaip neva farmacininkas siūlo Seimo nariams susitikti, aptarti jam naudingą reikalą ir už tai „atsidėkoti jums asmeniškai arba paremti partiją“, apraštyta lrytas.lt straipsnyje „Išgalvoto lobisto vilionės vienus Seimo narius sudomino, kitus suglumino“.

Tarp dvylikos Seimo narių, sureagavusių į šį pasiūlymą ir atsakiusių tariamam farmacininkui elektroniniu laiškus, buvo ir mūsų krašte išrinktas Remigijus Žemaitaitis.

Mūsų parlamentaras netikram lobistui atsakė, kad su juo gali susitikti. Tačiau tokia pat tvarka, kaip ir su kitais rinkėjais. „Dėl paramos: būsime dėkingi, jei savo veiklą vykdysite pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus ir taip vis daugiau mokesčių sumokėsite valstybei. Tai bus didžiausia parama“, – parašė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis.

Išgalvojo farmacininką

Ne visi Seimo nariai yra atsparūs nepažįstamųjų pasiūlymams susitikti neoficialioje aplinkoje ir aptarti galimybę pakeisti įstatymus, rašo lrytas.lt. Ypač – jei už pagalbą žadama atsidėkoti asmeniškai arba paremti partiją. Vienas susidomėjusių tokiu pasiūlymu – su korupcija aktyviai kovojantis konservatorius Kęstutis Masiulis. Farmacininkų atstovui jis net pažadėjo išlaikyti deramą diskretiškumą.

Politikus viliojęs vaistų pramonės atstovas Aidas Barzevičius – išgalvotas. Jį sukūrė portalo lrytas.lt žurnalistai. Netikro lobisto vilionės šią savaitę tapo bene labiausiai aptarinėjama tema parlamento užkulisiuose.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl šio eksperimento pradėjo ikiteisminį tyrimą. Anoniminiam lobistui gresia iki ketverių metų nelaisvės.

Į teisėsaugininkus kreipėsi konservatorius Arvydas Anušauskas. Trečiadienį jis žurnalistams sakė, kad toks pasiūlymas jį įžeidė. Politikas tikino iki tol nė karto negavęs panašių laiškų su užuominomis apie galimą atsidėkojimą.

Eksperimentą teko nutraukti. Po A.Anušausko pasisakymų viešumoje į laišką nebeatsakė nė vienas Seimo narys. Tačiau keletą politikų gundymas vis dėlto spėjo suvilioti.

Seime netyla kalbos apie lobistus

Pirmadienį į visų Seimo narių elektroninio pašto dėžutes atkeliavo mįslingas laiškas.

„Esu vienos didžiausių Lietuvoje veikiančios farmacijos kompanijos atstovas. Dėl konfidencialumo rašau šį laišką anonimiškai.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai varžo galimybes pardavinėti kai kuriuos vaistus, nes valstybė neįtraukia jų į kompensuojamų vaistų sąrašą. Mūsų kompanija siekia šią situaciją pakeisti. Norėtume su Jumis susitikti kaip su Seimo nariu ir aptarti šią situaciją. Turime pasiūlymų, kaip pakeisti dabar galiojančią tvarką, kad vartotojams ir mums būtų geriau.

Pažadame už pagalbą atsidėkoti jums asmeniškai arba paremti partiją. Parašykite, kada mes galėtume susitikti ir kaip mes galime susisiekti. Galime susitikti neoficialioje aplinkoje. Mūsų kompanija viskuo pasirūpins“, – rašė išgalvotas verslininkų atstovas A. Barzevičius.

Idėją atlikti šį eksperimentą pakišo patys parlamentarai. Seimo posėdžių salėje jie nuolat tikina, kad vieną ar kitą politikų sprendimą priimti skatina įtakingų kompanijų lobistai. Pavyzdžiui, tokios kalbos iš Seimo tribūnos sklido sausį, kai svarstant alaus stiprumą ir pilstymo tarą reglamentuojantį įstatymą susikirto smulkiųjų ir stambiųjų aludarių interesai.

Kilo natūralus klausimas – ar Seimo narius dažnai gundo lobistai? Kaip išrinktieji reaguoja į tokias viliones? Ar tikrai įstatymus gali rašyti ir verslininkai? Atsakymą pabandėme rasti visiems Seimo nariams išsiuntę tą dviprasmišką pasiūlymą.

Nesiūlėme nei pinigų, nei dovanų. Tiesiog padėką arba neįvardytos formos paramą partijai. Laiško tekstą sukūrėme tokį, kad padėties dviprasmiškumas būtų aiškiai suprantamas – farmacininkai siūlo atlygį už tai, kad teisės aktai būtų pakeisti verslininkų naudai.

Siūlomas atlygis išgąsdino

Tariamam farmacininkų atstovui per pusę dienos atsakė 12 Seimo narių (jų laiškai pateikti nuotraukose prie straipsnio. – Red.). Dauguma jų tikino, kad susitikti norėtų, tačiau juos trikdo pasiūlymas atsilyginti arba paremti partiją. Pastarųjų nuomonę galima apibendrinti liberalo Remigijaus Šimašiaus atsakymu: „Mielai būčiau susitikęs, jei ne laiško priešpaskutinė pastraipa.“

Konservatorius Naglis Puteikis neatsisakė susitikti su farmacininkų atstovu. Tačiau pabrėžė, kad problemų aptarimas turi vykti skaidriai: „Galime susitikti, bet viešai. O kam Jums slapstytis, jei Jūsų norai teisėti? Parašykite, kada galėsite, išrašysiu leidimą į Seimą, ir papasakosite man savo problemas ir pasiūlymus.“

Klastą įminė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. Ji įtarė, kad kažkas politikus tiesiog „trolina“. Seimo narė žurnalistams paaiškino, kad Sveikatos apsaugos ministerija sprendžia, kuriuos vaistus įtraukti į kompensuojamųjų sąrašus, todėl farmacininkai dėl tokių dalykų anoniminių laiškų nerašinėtų.

Buvęs STT darbuotojas, naujasis Seimo narys Povilas Urbšys, gavęs anoniminį laišką, atsakė lakoniškai: „Jumis pasirūpins STT.“

Iš pradžių atrodė, kad eksperimento rezultatai įrodys Seimo narių skaidrumą (ar bent jau atsargumą). Politikai parodė susidomėjimą problema, tačiau nesusigundė siūlomu atlygiu ar parama partijai. Tačiau situaciją pakeitė du laiškai iš Seimo.

Lobistui žadėjo diskretiškumą

Prisipažinsime – Seimo nario K. Masiulio atsakymas mus nustebino. Nesitikėjome, kad su tariamu lobistu panorės susitikti politikas, kuris aršiai pasisako už būtinybę kovoti su korupcija.

„Jokių problemų. Galiu susitikti ir Jus išklausyti tokiu būdu, kaip Jums tinkamiausia. Dėl vietos galite pasiūlyti ir Jūs. Laiką paderinkime telefonu, kurį matote žemiau. Deramą diskretiškumą visada išlaikau“, – išgalvotam farmacininkų atstovui rašė Seimo narys K. Masiulis.

Trečiadienį jis patvirtino, kad atsakė į anonimo siūlymą susitikti.

Konservatorius tikino, kad jam buvo labai smalsu: „Apie farmacijos verslą turiu įvairios informacijos. Kartais man susidaro įspūdis, kad vaistininkai dirba ne tam, kad gydytų žmones, o kad užsidirbtų kaip paprasti prekybininkai.“

Ar jo neišgąsdino siūlymas atsidėkoti už paslaugas?

„Gaunu įvairių pasiūlymų susitikti akis į akį, žmonės nori išsikalbėti. O jūsų pažadas atsidėkoti dar nieko nereiškia. Į šį susitikimą būčiau ėjęs ne vienas, o su padėjėju“, – savo atsakymą aiškino vienas konservatorių lyderių.

K. Masiulis ne vienintelis susigundė. Tiesa, kitas Seimo narys, atsiuntęs mums laišką, buvo gerokai atsargesnis. Jis susikūrė slaptą elektroninio pašto dėžutę. Pagal jos adresą neįmanoma atpažinti siuntėjo.

„Sveiki. Labai sudomino Jūsų pasiūlymas, gal galima konkrečiau? Pagarbiai, Seimo narys“, – tokį trumpą laišką atsiuntė neprisistatęs parlamentaras. Pasiūlėme pirma susitikti, tačiau atsakymo nebesulaukėme. Veikiausiai, tai susiję su tuo, kad viešumoje pasirodė informacija apie A. Anušausko kreipimąsi į STT.

Situaciją komentuoja Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ vadovas:

„Manau, kad Seimo narys, gavęs jūsų laiške pateiktą pasiūlymą, turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tai, ką siūlote, yra visomis prasmėmis neteisėta.

Laiške kalbama apie galimai neteisėtą poveikį teisėkūrai. Susitikti siūlo verslo įmonės atstovas, kuris nėra registruotas lobistas. Juk lobistų sąrašai yra vieši, tad tai pasitikrinti yra labai paprasta.

Siūloma susitikti slaptai, tuo metu, kai bet koks poveikis teisėkūrai turėtų būti fiksuojamas. Be to, žadama atsidėkoti arba asmeniui, arba partijai, o tai jau galima suprasti kaip kyšio siūlymą arba galimai neteisėtą paramą partijai.

Aišku, įstatymai iš esmės nedraudžia politikams susitikti su verslininkais arba jų atstovais. Taigi ir šiuo atveju politiko sutikimą susitikti būtų sunku iš karto prilyginti sutikimui priimti neteisėtą atlygį. Tačiau vien tai, kad su neregistruotu lobistu sutinkama susitikti neoficialiai, jau turėtų kelti klausimų, ar politikas vėliau viešintų pasiūlymus tam tikriems teisės aktams su nurodymu, iš ko šių pasiūlymų sulaukta. Jeigu ne, tai jau būtų neteisėtas lobizmas.

Lobistinės veiklos įstatymas numato, kad visa informacija apie lobistinę veiklą turi būti vieša. Lobistai privalo teikti savo veiklos ataskaitą, jų poveikis teisėkūrai turi būti aiškus. Tačiau iš verslininkų ir valstybės tarnautojų nuolat girdime, kad praktikoje dažnai viskas vyksta kitaip.

Nemanau, kad dabartinis lobistinės veiklos reguliavimas yra efektyvus ir kad jis užkerta kelią neteisėtam įvairių interesų grupių poveikiui įstatymų leidybai. Taip pat tikiu, kad patys politikai gali rodyti gerą pavyzdį ir viešinti visus savo susitikimus savo internetiniame puslapyje.“