Kas yra radiologiniai tyrimai?
Radiologiniai tyrimai ir spindulinė terapija – skirtingi dalykai, tačiau pacientai šiuos terminus painioja. „Radiologiniai tyrimai – galimybė pamatyti žmogaus organus ir juose esančius pakitimus. Tyrimams naudojama tiek jonizuojanti, tiek nejonizuojanti spinduliuotė. Tiriamoji sritis gali būti peršviečiama rentgeno spinduliais – atliekant rentgeno, mamografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimus.
Atliekant kaulų ar skydliaukės scintigrafiją gali būti naudojami radioaktyvūs izotopai. Atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnio bangos. Atliekant ultragarsinį tyrimą naudojamos akustinės bangos. Radiologinių tyrimų metu tiriamoji sritis yra „peršviečiama“ tam tikra spinduliuote, matyt dėl to pacientai juos ir sumaišo su švitimu ar radioterapija – kai spinduliuotė naudojama ne diagnostikos, o gydymo tikslais,“ – aiškina radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.
Kaip pasiruošti?
Reikia ruoštis ar ne, priklauso nuo tiriamos kūno srities, tyrimo metodikos. „Pasiruošimo galvos, galvos-kaklo, stuburo, krūtinės ląstos tyrimams nereikia. Vidaus organų tyrimams rekomenduojama būti nevalgius bent 2-3 val. Mamografijos tyrimą patartina derinti su mėnesiniu ciklu ir krūtų jautrumu, nes krūtis yra suspaudžiama.
Vyrų krūtų tyrimai taip pat atliekami – jų oda pakankamai tampri, kad pasiduotų suspaudimui. Prostatos tyrimus rekomenduojama atlikti išsivalius tiesiąją žarną mikroklizma. Galvos smegenų tyrimams magnetiniu rezonansu nenaudokite stiprių plaukų fiksavimo priemonių,“ – aiškina J. Ušinskienė. Vykstant atlikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą reikia atlikti kreatinino kraujo tyrimą. Jei inkstų funkcija sutrikusi, tyrimai atliekami be kontrasto.
Į radiologinį tyrimą reikėtų atvykti 15 minučių anksčiau – pacientas supažindinamas su metodika, pasirašo dokumentus. Kompiuterinės tomografijos tyrimas trunka 5-10 minučių, yra neskausmingas, aplink pacientą sukasi rentgeno vamzdis ir detektoriai. Prieš tyrimą gali būti punktuojama periferinė vena. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas užtrunka 30-45 minutes, yra neskausmingas.
Apšvita
Nėščiosioms skiriami tie tyrimai, kurie jonizuojančiosios spinduliuotės neturi, pvz., ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Tačiau kai reikalingas skubus gydymas ar būklės įvertinimas, pvz. įtariant insultą, hemoragiją, daromi tyrimai ir su jonizuojančia spinduliuote.
Jei pacientui pašalinta tulžis, pakeistas sąnarys ar jis turi širdies stimuliatorių, galima atlikti visus tyrimus. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą galima atlikti ir su kardiostimuliatoriais, kurie suderinami su magnetiniu rezonansu, bet prieš ir po tokio tyrimo būtina elektrofiziologo konsultacija.
Skirtingų tyrimų metu patiriama skirtinga apšvita. Rentgeno spinduliai – tai jonizuojančios spinduliuotės rūšis, apšvita priklauso nuo tiriamosios srities, tyrimo trukmės, paciento kūno sudėties. Įprastai atliekant tyrimus su rentgeno spinduliais apšvita yra apie 1-3mSv., kompiuterinės tomografijos metu iki 10mSv. Lietuvos gyventojai kasmet gali gauti apie 2,5mSv apšvitos tiesiog nuo gamtoje esančių šaltinių.
Tyrimai, kurių metų naudojami rentgeno spinduliai, šiaip neskiriami ir pacientai reikalauti medikų skirti juos neturėtų. Apšvitai jautriausi yra akies lęšiukai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lytiniai organai, tad nederėtų piktnaudžiauti tokiais tyrimais.
Medicinos fizikas dr. Jonas Venius sako, kad prieš skirdamas tyrimą su rentgeno spinduliais, gydytojas vertina ar jis būtinas. Tad kaip atliekant radiologinius tyrimus įvertinama pusiausvyra tarp paciento patiriamos apšvitos ir tyrimo vaizdo kokybės? Vaizdo kokybės ir dozės parinkimas yra ilgas procesas.