Radote sušalusią gulbę? Gelbėti ar ne?

Praėjusį savaitgalį, kada Šilutės rajoną buvo sukaustęs žiemiškas šaltis, žmonės gelbėjo ant ledo tupinčią gulbę. Paukštis iš vietos nepajudėjo visą dieną, tad važiuojantiems pro šalį jo pagailo. Gulbė buvo nuvežta į gyvūnų prieglaudą ir netrukus atsigavo.
Pamaitinta ir sušildyta gulbė atsigavo ir jau kitą dieną pradėjo lesti, vaikščioti ir šnypšti.

Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas tą savaitgalį laukuose suskaičiavo kelis tūkstančius pasilikusių šių vandens paukščių. Jis sako, kad gulbės labai ištvermingos, atšalus orams jos ant ledo gali pratupėti net kelias dienas.

Priglaudė sušalusią gulbę

Praėjusį savaitgalį „Šilutės beglobių“ šeimyną papildė gulbė, kuri buvo rasta ties Petrelių kaimu (Kintų seniūnija), tupinti ant ledo.

„Lyg prišalusi, lyg ne, bet nejudėjo. Gulbė ant ledo pratupėjo visą dieną, tad žmonėms jos pagailo ir jie bandė paukščiui padėti“, – pasakojo „Šilutės beglobių“ įkūrėja Rimutė Vismantienė.

Sušalusią gulbę pamatę žmonės iš pradžių skambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112, kur juos sujungė su gamtos apsaugos specialistu. Šis pasakė, kad gulbės gelbėti nevažiuos ir patarė ją palikti.

Tačiau žmonės paukščio negalėjo palikti ir susirado „Šilutės beglobius“. R. Vismantienė sutiko gulbę priimti į prieglaudos gandrų kaimynystę. Pamaitintas šiltu maistu paukštis atsigavo, jau kitą dieną pradėjo lesti, vaikščioti ir šnypšti.

Feisbuke įrašą su gulbe pamatė grabupiškių šeima ir pasisiūlė jai suteikti laikiną globą. Anot Rimutės, jie turi tvenkinį, taigi gulbė kurį laiką galės pagyventi kartu su žąsimis ir vištomis.
Šiuo metu prieglaudoje gyvena 6 gandrai, 21 šuo, 60 kačių.

Daug gulbių neišskrido

Ventės rago ornitologas V. Eigirdas pasakojo, kas vandens telkiniai tik praėjusį savaitgalį apsitraukė ledu, tad nemažai gulbių yra likę. Didžioji dalis jų ir kitų vandens paukščių turėtų išmigruoti žiemą, bet kadangi klimatas pasikeitęs, tai jie bando žiemoti šiuose kraštuose.

Savaitgalį ornitologai darė žiemojančių vandens paukščių apskaitą ir suskaičiavo, kad šimtai, o gal net keli tūkstančiai gulbių yra pasilikę. „Kur vandens telkiniai yra neužšąlę, jos bando pralaukti, tikisi, kad šalčiai praeis. Gulbės yra netolimos migrantės, jos stengiasi peržiemoti kuo arčiau savo perėjimo vietų. Jeigu šalčiai ateina, skrenda piečiau“, – pasakojo V. Eigirdas.

Anot jo, gulbės yra ganėtinai ištvermingi paukščiai, turintys nemažą riebalinį sluoksnį. Jos gali kelias dienas prasėdėti ant ledo, ir joms pagalbos nelabai reikės – kai supras, kad šiltesni orai negrįš, nuskris.

Visgi kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai. Radus nusilpusį ar sužeistą paukštį reikėtų gelbėti, nes tikėtina, kad jis nusilpo dėl žmogaus veiklos.

Ornitologas dažnai sulaukia klausimų, ar reikia lesinti žiemojančius paukščius. Anot jo, šerti gulbes ar žąsis reiktų prie tų vandens telkinių, kurie neužšąla net ir dideliems šalčiams esant. Kitur geriau nepratinti, nes paukščiai lieka ir laukia, kol žmonės juos palesins. Jie tampa ne tik priklausomi nuo žmonių, bet dažnai ir plėšrūnų aukomis.