Devynios vienodai pasipuošusios ir… raganomis pasivadinusios moterys su geltonų gerberų žiedais rankose skubančios centrine miesto gatve ir tas gėles teikiančios praeivėms – toks vaizdas trečiadienį nustebino ne vieną šilutiškį.
Taip sveikindamos praeivius 20-ąjį gimtadienį atšventė Šilutės gėlių salono „Raganė“ kolektyvas.
Pasidžiaugti dviejų dešimtmečių įmonės veikla „Raganės“ savininkė Neringa Steponkienė sukvietė ne tik esamas, bet ir visas buvusias darbuotojas ir jas nustebino ne viena staigmena.
Raganė nurungė laumenę
„Buvau ragana“, „Esu ragana“, „Buvau, esu ir būsiu ragana“, – tokie intriguojantys užrašai puošė marškinėlius, kuriuos į „Raganės“ jubiliejų susirinkusioms buvusioms ir esamoms savo darbuotojoms apvilko salono šeimininkė. Paskutinysis užrašas, žinoma, puikavosi ant pačios N.Steponkienės marškinėlių.
Kodėl salonas – būtent „Raganė“? – natūralus klausimas, kurio salono šeimininkė prisipažįsta sulaukianti itin dažnai. Pasirodo tuomet, kai ji suko galvą, kokį vardą duoti savo būsimojo verslo kūdikiui – vienai pirmųjų gėlių parduotuvių Šilutėje, mintyse sukosi apie dvi gėles – laumenę ir raganę. Nugalėjo pastaroji, nes, anot pačios Neringos, tiesiog jos žiedas yra gražesnis.
Beje, šiandien raganių pasiūla jau kur kas platesnė, nei buvo prieš 20 metų. Dabar jų yra ne tik daugiau spalvų, bet ir pilnavidurių. O „Raganės“ klientams – natūralu – siūloma įsigyti ir šių gėlių daigelių.
O visas gėlių ir augalų asortimentas šiame salone toks platus, kad išvardinti gėlių pavadinimus prireiktų labai daug vietos. Įdomu paminėti tokius egzotiškus augalus kaip stambų bumbulą iškelianti protėja, gyvatės odą savo įspūdingų violetinių žiedų margumu primenanti orchidėja „Vanda“, tarsi iš didelių kabliukų sudėtą oranžinį žiedą išauginantis leukospermum, kurio lietuviško atitikmens dar nėra, ar iš kelių dalių sudėtas raudonas ragas, sunkiai ištariamu pavadinimu heliconia.
Šių augalų „Raganė“ užsako nedaug, bet paprastai visi jie greit išgraibstomi, nors jų kaina aukštesnė už mums įprastų rožių, tulpių ar narcizų.
Norėtų daugiau darželių gėlių
„Gėlės šilutiškius pasiekia iš ne mažiau egzotiškų kraštų. Indonezija, Brazilija, Ispanija, daug gėlių augina mūsų kaimynai lenkai, o štai kėnio šakos atkeliauja iš Norvegijos ir Danijos“, – plačią geografiją vardija N.Steponkienė.
Šilutės prekybininkams tiekėjai gėles atveža iš Olandijos aukcionų, kur jos suvežamos iš visų minėtų ir neminėtų pasaulio kampelių.
Smalsaujame, ar tai reiškia, kad lietuviškos darželių ir laukų gėlės pernelyg prastos mūsų gėlių pardavėjams, kad jų neįsileidžia po savo stogu?
„Anaiptol“, – atsako Neringa. Pasak verslininkės, ji kaip tik norėtų sulaukti kur kas didesnės vietinių augalų augintojų pasiūlos, bet jau susidarė įspūdis, kad mūsų kraštiečiai augina mažai gėlių.
Prekyba – su „potvyniais“ ir „atoslūgiais“
Konkurencija šiame versle – milžiniška, su gėlių salonų gausa Šilutėje, ko gero, gali konkuruoti nebent kirpyklos. Ir tų, ir anų aptiksi kiekvienoje gatvelėje, o kai kuriose – net po keletą.
N.Steponkienė neslepia, jog gėlininkai aukso amžių išgyvena kelis kartus per metus – per didžiąsias šventes. Motinos ir Valentino dienos, Kovo 8-oji ir mirusiųjų pagerbimo dienos – tai bene ir visos datos, kuomet gėlių pardavėjai gauna solidų pelną. Tiesa, ir tada jį dar menkina pagausėjęs prekeivių, įsigijusių patentus ir dirbančių tik trumpai, skaičius.
Užtat kitais mėnesiais, ypač sausį, spalį, kuomet gėlių poreikis yra menkiausias, gėlių salonams neretai tenka dotuoti verslą iš to šventinio pelno.
Gėlių salone – ne tik prekyba
Laikai, kai gėlių parduotuvės užsiėmė tik jų prekyba, jau seniai nugrimzdo užmarštin, tad ir „Raganė“ žengia koja kojon su laikmečio naujovėmis. Todėl šiandien įmonės darbuotojos kuria ir progines puokštes, prekiauja jų priedais, vazonais, dovanomis, suvenyrais, kuria interjero fitodizainą, puošia stalus, arkas ar automobilius, meniškai supakuoja dovanas.
Ar Šilutėje lengva rasti tokių įvairiapusių floristų? Neringa sako, kad jų yra, tačiau profesionalių – mažai. Todėl ir džiaugiasi, kad jos įmonėje darbuotojų kaita menka, per 20 metų darbą paliko tik 4 darbuotojos, dar tiek pat dirba dabar.
O viena jų – Virginija Dedurienė, kartu su šeimininke koja kojon žengianti nuo pirmosios dienos.
Trečiadienis buvo ta viena iš nedaugelio dienų, kai „Raganė“ lankytojams duris užvėrė anksti – jau popietę.
Tuomet salono kolektyvas pėsčiomis patraukė iki Šilutės H.Šojaus dvaro, kur jų laukė speciali muziejininkų programa, vėliau gėlininkės keliavo į Rusnės salą, kur gėrėjosi vandens lelijų žiedais tvenkinyje, o vakarop susirinko šventinei vakarienei.