Mažėjant Šilutės rajono gyventojų skaičiui kinta ir jų sudėtis – mažėja vaikų ir darbingo amžiaus žmonių, o daugėja vyresnio amžiaus gyventojų.
Pagrindinės pamariškių mirties priežastys yra kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Mirčių dėl kraujotakos sistemos ligų ir išorinių priežasčių nežymiai mažėja, o dėl onkologinių ligų – daugėja.
Šilutiškiai rečiau nei visos Klaipėdos apskrities ir Kretingos rajono gyventojai serga infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis, užtat šiuos kaimynus ir visos šalies vidurkį smarkiai lenkiame pagal sergamumo psichikos ir elgesio sutrikimais rodiklius.
Tokius ir kitokius dėsningumus pastebi Šilutės Visuomenės sveikatos biuro specialistai, analizavę 2012 metų rajono gyventojų sveikatos stebėseną.
Supažindiname su kai kuriais pamariškių sveikatos faktais.
Daugėja vėžio atvejų
Ataskaitoje konstatuojama, jog per pastaruosius 3 metus Šilutės rajone gyventojų sumažėjo 7 525, t.y., 14,7 proc. 2012 m. pradžioje rajone gyveno 23 344 moterys ir 20 696 vyrai, t.y., 1000-čiui vyrų teko 1 128 moterys.
Pastebimos ir kitos nelinksmos tendencijos: gyventojų skaičiaus didėjimas pastebimas tik vyresnio amžiaus žmonių grupėje; 2012 m. savivaldybėje mirė 112 žmonių daugiau, nei gimė kūdikių; mirė 589 žmonės, o tai 55 daugiau nei 2011 m.
53,8 proc. visų mirties priežasčių mūsų rajone 2012 m. sudarė kraujotakos sistemos ligos, jos palaužė 317 žmonių. 18,4 proc. mirčių priežastis (111 atvejų) buvo piktybiniai navikai, 9,1 proc. (54 atvejai) žmonių gyvybes nusinešė išorinės priežastys.
Rajone pastebimas naujai užregistruojamų sergamumo piktybiniais navikais atvejų, tenkančių 1000-čiui gyventojų, padidėjimas. Pavyzdžiui, 2010 m. 1000-čiui gyventojų teko 5,67 naujai užregistruoti atvejai, o 2012 m. – 8,34 atvejai. Lyginant šiuos rodiklius su analogiškais Kretingos rajono, Klaipėdos apskrities ir Lietuvos rodikliais, matosi, kad 2011-2012 m. šie rodikliai mūsų rajone buvo didžiausi.
Pirmauja priešinės liaukos navikai
Tarp visų naujai užregistruotų onkologinių ligų ryškiai pirmauja priešinės liaukos piktybiniai navikai ir pastaraisiais metais jų daugėja. Daug rečiau nustatomi nauji odos, krūties, trachėjos, bronchų ir plaučių, gimdos kaklelio piktybinių navikų atvejai.
Analizuojant bendruosius sergamumo rodiklius aiškėja, jog 2012 m. mūsų rajone didžiausias sergamumas buvo kvėpavimo sistemos ligomis – 422,47 atv./1000 gyv. Užregistruotas 310,78 atv./1000 gyv. sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, 263,13 atv./1000 gyv. – jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis.
Tačiau palyginti su Lietuvos, Klaipėdos apskrities ir Kretingos rajono rodikliais, mūsų rajone kraujotakos sistemos rodikliai yra mažiausi, o jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos viršija kitų rajonų rodiklius. Kvėpavimo sistemos sutrikimų mažiau yra Kretingos rajone.
Lietuvos, Klaipėdos apskrities ir Kretingos rajono rodiklius viršijame šių organų sistemų ligomis: odos ir poodžio, nervų, virškinimo, psichikos ir elgesio sutrikimai, kraujo ir kraujodaros sistemos ligos.
Kaimynus lenkiame psichikos sutrikimais
Viena grėsmingiausių ir sunkiausių infekcinių ligų, kurios plitimo priežastys dažniausiai yra socialinės, yra tuberkuliozė (TB). 2011 m. Šilutės rajone buvo užregistruoti 53 TB atvejai (118,54 atv./ 100 000 gyv.), o 2012 m. – tik 30 atvejų (68,8 atv./100 000 gyv.). Mūsų rajone ilgą laiką sergamumas TB buvo vienas didžiausių Lietuvoje, o užpernai sumažėjo ir tapo beveik toks pat kaip Kretingoje.
Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis 2010-2012 m. mūsų rajone buvo mažiausias palyginti su Kretingos rajono, Klaipėdos apskrities ir visos šalies rodikliais.
2012 m. Šilutės rajone nebuvo užregistruota naujų susirgimų sifiliu ir AIDS. Tačiau užregistruoti 2 nauji ŽIV atvejai, o atvejų skaičius metų gale buvo 11,2 proc. didesnis nei 2011 m. ir siekė 21 atvejį. Guostis galime nebent tuo, kad lyginant su šalies ir apskrities rodikliais, šis skaičius yra mažiausias.
Tačiau pagal sergamumo psichikos ir elgesio sutrikimais rodiklį 2012 m. 15 proc. lenkėme Kretingos rajoną, tiek pat – Klaipėdos apskritį ir net 19,3 proc. – analogišką šalies rodiklį. Tais metais rajone užregistruoti 4676 psichikos ir elgesio sutrikimų atvejai (107,2 atv./1000 gyv.) Iš jų 1480 atvejų buvo nauji.
Ir kaimynų, ir šalies rodiklius lenkiame ir pagal traumas, apsinuodijimus bei kitas vadinamąsias išorines priežastis patyrusių žmonių skaičius. 2012 m. tokių nelaimėlių turėjome 5209. Šis rodiklis turi tendenciją didėti.
Greitąją kviečiamės nedažnai
Studiją atlikę Visuomenės sveikatos biuro specialistai konstatuoja, jog mūsų rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose gydytojų skaičius yra gana stabilus (22,21 gyd./10 000 gyv.). Deja, šis rodiklis nesiekia šalies vidurkio, kuris 2012 m. buvo net 45,6 gydytojų/10 000 gyv. Klaipėdos apskrityje gydytojų 10 000 gyventojų irgi yra daugiau nei mūsų rajone, o mes lenkiame tik Kretingos rajoną.
Stebima tendencija, kad Šilutės rajone Greitosios medicinos pagalbos paslaugų suteikimo skaičius yra mažiausias tarp šių lyginamų zonų. Mūsų rajone 2012 m. GMP suteiktų paslaugų skaičius buvo 6 525 (149,56 atv./1000 gyv.), Kretingoje – 168,02, Klaipėdos apskrityje – 212,7, o šalyje – 202,45 atv./1000 gyv.