Rajono šokėjai – respublikinėje šokių šventėje „Sodauto“

Sokiu svente 1 Sveksnos sokejaiKitais metais minint Lietuvos dainų švenčių 90-metį, vyks Lietuvos dainų šventė „Čia – mano namai“.

Lietuvos šokių kolektyvai jau rengiasi šiai šventei, mokydamiesi jungtinių programų kūrinius. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Marijampolės savivaldybė Marijampolėje surengė respublikinę šokių šventę – tarsi generalinę repeticiją prieš kitais metais birželio 28 – liepos 6 dienomis sostinėje vyksiančią jubiliejinę Lietuvos dainų ir šokių šventę.

Šokėjų repeticijas ir pasirodymą atidžiai stebėjo Liaudies kultūros centro, tautinių šokių specialistai. Jie domėjosi, kaip šokių kolektyvams pavyko jungtinė programa, ką reikėtų tobulinti.

Sokiu svente 2 SuktinisŠventės dalyviai Marijampolę užplūdo birželio 14-ąją. Svečiai įsikūrė Marijampolės mokyklose ir jau atvykimo dieną repetavo šešiuose miesto stadionuose. Šokių šventė vyko septintame stadione – Marijampolės „Arvi“ futbolo arenos stadione, į kurį sekmadienio vakarą lyg į žydintį sodą suskrido tūkstančiai šokėjų ir žiūrovų iš visos Lietuvos ir užsienio.

Šventėje dalyvavo visos šalies jaunučių, jaunių, jaunuolių, merginų, jaunimo, vyresniųjų ir pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupės. Šilutės rajonui atstovavo apie šimtas šokėjų, iš kurių daugiausia buvo iš Švėkšnos. Tai Astos Sapetkienės vadovaujami Švėkšnos vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Šalna“ ir „Saulės“ gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvo „Saulė“ jaunių ir jaunuolių grupės.

Pamario kraštui taip pat atstovavo Rusnės vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Rusnietis“, vadovaujamas Solveigos Mockienės, ir Astos Gužauskienės vadovaujama Šilutės Vydūno gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvo „Žvilgis“ ir Kintų vidurinės mokyklos šokių kolektyvo „Deima“ jungtinė merginų šokių grupė.

„Šalnos“ šokėjai drauge su šimtais kitų šokėjų kūrė šventę šokdami „Prologą“, „Ręskim pirkią ąžuolinę“, „Ugnies užkalbėjimą“, „Muštokinę“, „Karvelio polką“, „Aneliukės polką“, „Suktinį“. Šokio kalba žiūrovui buvo priminti svarbiausi liaudies tautosakos elementai, lietuvių etniniai simboliai. Tautos būties jausena atskleista etniniais sodo – namo, bitės – žmogaus, ugnies – šeimos židinio simboliais, įprasminančiais pasaulį ir kviečiančiais neužmiršti savo šaknų svetur pasklidusius tautiečius. Tai glūdėjo ir šventės pavadinime – „Sodauto“.

Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa sveikindamas šokėjus sakė: „Šiandienos globaliame pasaulyje kaip niekad aktualu ne tik išsaugoti, bet ir puoselėti tautos tradicijas ir didžiuotis savo kultūriniu palikimu. Dainų šventė visais laikais buvo tautinio bendrumo ir pilietiškumo jausmo stiprintoja. Daugiau kaip trys tūkstančiai šokėjų, susirinkusių į 2013 m. respublikinę šokių šventę „Sodauto“, dar kartą liudija, kad ši devintą dešimtmetį skaičiuojanti tradicija yra gyva ir turi ateitį“.

Kad liaudies tradicijos ir Lietuva turi ateitį, įrodė ne tik šventė, bet ir Marijampolės miestas, kuris svečius nustebino savo grožiu ir tvarka.

Informavo Remigijus OŽELIS, „Saulės“ gimnazijos mokytojas

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.