Rajono ūkininkai po suvažiavimo: nuotaika daug pakilesnė

Ukininku suvaziavimas_3„Ar reikia Lietuvai žemės ūkio?“ – su tokiu klausimu lūpose į visuotinį žemdirbių suvažiavimą Jonavoje vasario 9-ąją rinkosi daugiau nei 2000 visos šalies žemdirbių. Su tokiu pačiu šūkiu vykusiame suvažiavime dalyvavo ir apie 70 Šilutės rajono ūkininkų.

Susirinkusieji aptarė aktualiausias žemdirbių problemas ir jas išdėstė suvažiavimo metu priimtoje rezoliucijoje.

Išvyką organizavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sako, jog iš suvažiavimo mūsų krašto žemdirbiai grįžo jau kur kas pakilesnės nuotaikos, nei į jį išvažiavo. Tai todėl, kad pajuto, jog Vyriausybė supranta jųproblemas, o jos vadovas Premjeras Saulius Skvernelis pažadėjo, kad bus imtasi ryžtingų žingsnių joms spręsti.

Žemės ūkis ritasi žemyn

Visos Lietuvos ūkininkai nebe pirmus metus kalba apie tai, jog nors bendra šalies ekonomika auga, tačiau žemės ūkio sektoriuje padėtis ne tik negerėja, bet jau keletą metų iš eilės ritasi žemyn. Grūdų ir pieno supirkimo kainos šalyje nuolat krenta, pernykštės liūtys žemdirbiams padarė didžiulių nuostolių, o Vyriausybė iki šiol dar neatsako, ar juos kompensuos iš valstybės biudžeto.

Pasak ūkininkų, grūdų kainos sausio antroje pusėje ir vėl mažėjo, pavyzdžiui, už toną kviečių mokėta vidutiniškai 160,8 euro – 1,8 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Žaliavinio pieno kainos 2017-ųjų pabaigoje krito du mėnesius iš eilės siekė 322,3 eurų už toną.

Europos Komisija (EK) sausio pabaigoje skyrė 9,12 mln. eurų nuo liūčių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, tačiau pranešta, kad kompensacijos bus mokamos tik už prarastą šių metų derlių. Apie tai rašėme „Šilutės naujienų“ Nr. 10, vasario 6 d.
Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos,  nuo šių metų pradžios išaugo žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų apmokestinimas.

Grūdų, pieno žaliavinės produkcijos supirkimo kainos krenta, o ūkininkams tenkančios investicinės ES paramos krepšelis beveik išsekęs, nors iki finansinio laikotarpio pabaigos dar likę keletas metų. Šį rudenį ūkininkų nepagailėjo ir gamta – ne viename liūčių permerktame ir ežeru virtusiame lauke vietoje žiemkenčių šiandien čiuožinėja vaikai.

Nori ne mažesnių išmokų, nei gauna ES ūkininkai

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos pirmininkas, ūkininkas Jonas Talmantas teigė, kad daugelis ūkininkų yra nusivylę ir susipriešinę tarpusavyje.

Tokio mąsto suvažiavimas, kaip šiemetinis, anot J.Talmanto, vyko tik 2013 metais Kaune.

„Per tą laiką daugelis mūsų yra nusivylę ir susipriešinę, tačiau manau, kad problemos gali būti išsprendžiamos kartu su politine valia. Nors mus vadina išlaikytinių luomu, nuolat prašančių lengvatų, bet mes turim teisę dirbti taip, kaip dirba visi kiti ES ūkininkai. Bet mes niekaip nesulaukiame ūkininkavimo sąlygų suvienodinimo. Taip pat mes norime, kad tiesioginės išmokos nuo 2021 metų būtų mokamos ne mažesnės, kaip 2020 metų ES ūkininkams mokamos išmokos“, – sakė J.Talmantas.

Suvažiavimo metu akcentuota, jog Lietuvos žemdirbiai ir žemės ūkio įmonių atstovai susirinkę į visuotinį žemdirbių suvažiavimą ir vertindami susidariusią situaciją, kreipiasi į atsakingų Lietuvos Respublikos institucijų vadovus ir reikalauja ne tik atkreipti dėmesį į keliamas problemas, bet ir nedelsiant imtis priemonių jas spręsti.

Žemdirbių suvažiavimo metu kalbėta dėl ES ir nacionalinių lėšų efektyvesnio panaudojimo Lietuvos kaimo plėtrai, dėl melioracijos. Aptarta situacija gyvulininkystės sektoriuje. Diskutuota dėl Kaimo plėtros programos ir kofinansavimo. Keltas klausimas „Ar Lietuvos žemės ūkis išliks konkurencingas?“

Po mėnesio lauks priemonių plano

Iš suvažiavimo grįžę šilutiškiai pasakojo, jog jiems ypač patiko Premjero Sauliaus Skvernelio kalba. Pasak ūkininkų, Premjeras į suvažiavimą atėjo jau susipažinęs su siūloma priimti rezoliucija, ir pirmiausia paklausė susirinkusiųjų… kokia kalba jis turėtų kalbėti: ar valdiška, ar savais žodžiais.

Pasak K.Andrijausko, S.Skvernelis patikino, jog „žemės ūkis Lietuvai, žinoma, reikalingas“, ir pažadėjo daryti viską, kad ūkininkų priimtos rezoliucijos reikalavimai būtų išgirsti ir pradėti vykdyti.

Savo kalboje premjeras akcentavo žemės ūkio sektoriaus perspektyvas, pasiruošimą Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiui po 2020 metų.

Kalbėdamas apie žemės ūkio raidą, S.Skvernelis pažymėjo, kad Vyriausybė ne tik supranta šio reikšmingo sektoriaus problemas, bet ir imasi konkrečių žingsnių jų sprendimui. Jis kvietė žemdirbių atstovus plačiau suvokti visos šalies ekonomiką ir elgtis solidariai.    
     
„Vyriausybė pasisako už modernesnę žemės ūkio politiką. Vienas iš prioritetinių mūsų tikslų – tiesioginių išmokų suvienodinimas. Procesas vyksta, derybose ieškome sąjungininkų ir yra tikimybė, kad mus pasiseks“, – sakė Ministras Pirmininkas.

LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas sako, jog mūsų krašto žemdirbiai supranta, kad išspręsti visas susikaupusias problemas prireiks dar ne vienerių metų. „Tačiau grįžome jau pakilesne nuotaika, nes pajutome, kad Premjerui žemės ūkis nėra svetima sritis ir jis nemano, kad žemdirbiai Lietuvoje nebereikalingi“, – dalijosi įspūdžiais K.Andrijauskas.    

Visuotinio suvažiavimo dalyviai, vertindami susidariusią situaciją šalies žemės ūkyje, kreipiasi į atsakingų Lietuvos Respublikos institucijų vadovus ir reikalauja per mėnesį nuo rezoliucijos gavimo pateikti priemonių planą, kuriame būtų aiškiai suformuluota, per kiek laiko ir kaip planuojamos spręsti žemės ūkio keliamos problemos.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.