„…Mano gimtinė yra Rusnė, Nemuno deltos sala. Bet kuomet aš galvoju apie žodį „gimtinė”, tai su šia sąvoka susijungia daug daugiau negu žalias Lankos kraštas su pažįstamais dideliais mediniais namais už apsauginių pylimų.
Juos turėjo Atmatos upė, aukštais krūmais apžėlusiais krantais, Skirvytės upė, su įvairiomis ūkininkų sodybomis upės pakrantėse, taip pat mažas Pakalnės upelis, juodu, po milžiniškomis medžių lajomis mirguliuojančiu vandeniu. Tai sąvokai priklauso žvilgsnis į marių pusę per neaprėpiamas pievas ir už neapsakomų tolybių plona blanki Kuršių Nerijos juosta.
Tam priklauso ir mirguliuojanti šviesa, kokia ji gali būti tik vandeningose vietovėse, tas skaidrus, miglotas ūkanos sluoksnis, kuris kraštovaizdžio paveikslą padaro tokį magišką, ir vėlyvomis nakties valandomis dėl besislepiančios saulės šviesos atsirandantis nepakartojamas spalvų žaismas ir neįprasta šviesa, apimanti medžių lajas bei namų stogus, upes ir kitas kranto puses.
Taip pat ir mediena, daugybė medienos plačioje Atmatos upėje bei stovyklavietėse, priklausė tam ir diskinių pjūklų dainos lentpjūvėse, tai tikras įkvėpimas šio mažo žemės kampelio galis pasirodyti. Gi viskas sukasi apie medieną. Iš toliau, iš Rusijos vidurio, ateina ji, pripildo plačią upę ir parūpina gyvenimą bei judėjimą krantuose ir prie vandens. Žmogus mato ilgose vorose plaukiančius sielius, baidokus ir reiserines valtis, vilkikus ir krovinines valtis…”, – rašė iš Rusnės kilusi rašytoja Šarlotė Kaizer (Charlotte Keyser).
Š.Kaizer gimė 1890 m. liepos 2 d. Rusnėje. prie Atmatos. Namas tebestovi ir dabar. Ji buvo medienos ekspedicinės įmonės bendrasavininkio Viljamo Kaizerio dukra. Šeimoje, be rašytojos, augo dar dvi mergaitės. Sename ir dideliame gimtajame Šarlotės Kaizer name dar gyveno Šveibergerių ir Engelių šeimos. Prie namų buvo didžiulis sodas.
Po tėvo mirties Šarlotė Kaizer apsigyveno Tilžėje, čia ji pragyveno 30 metų, išskyrus studijų metus Karaliaučiaus meno akademijoje. Tilžėje Š.Kaizer dirbo piešimo mokytoja.
Gyvendama Tilžėje, ji dažnai lankė gimtąją Rusnę ir savo širdyje išsaugojo prisiminimus apie kaimą prie upės ir jo žmones. Rašytoja Rusnėn paprastai atvykdavo vasaromis ir apsistodavo gimtajame name arba pas Šveinbergerius, arba pas Engelius…
II pasaulinio karo metais ji išvyko gyventi į Vakarus.
Jos kūryba Vokietijoje mėgiama iki šiol. Romanuose ji aprašo Klaipėdos krašto – Rusnės, Mingės ir Kintų apylinkių žmonių gyvenimo istorijas.
Romane „Ir visad naujos dienos” vaizduojamas vienos šeimos, gyvenusios mūsų krašte, istorija nuo 1700 iki 1800 metų. Už savo kūrybą Š.Kaizer apdovanota Herderio premija.
Liepos 4 d., trečiadienį, 16.00 val. Salos etnokultūros ir informacijos centras kviečia į rašytojos Šarlotos Kaizer (Charlotes Keyser) dailės darbų parodą.
Dalyvauja Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė” (vad. Giedrė Pocienė).