Regioniniame parke bus švariau, bus įrengtos atokvėpio vietos, veiks Žalioji mokykla

bebrai 2Nemuno deltos regioniniame parke – naujovės: sumanymai kaip sustabdyti žvejybos vietų teršimą, atstatyti pažeistą Aukštumalos telmologinio draustinio vandens režimą ir sustabdyti pelkės sausėjimą, pagaliau „sutvarkyta“ buvusi piktžaizdė – vagonėliai, uždrausti įvažiavimai į draustinius, planuojamos atokvėpio vietos laivininkams, naujo Lankytojų centro ir Žaliosios mokyklėlės įsteigimas.

Apie visa tai kalbamės su jau pusantro mėnesio NDRP vadovaujančiu naujuoju direktoriumi Vaidu Paviloniu.

Reikalaujama švarios žūklės vietos

Pirmasis pokytis, kurio V.Pavilonis ėmėsi jau pirmąją darbo dieną – pasiūlė papildyti Žvejybos taisykles reikalavimu žvejybos vietą išlaikyti švarią. Iki tol tokio punkto taisyklėse nebuvo, tad, V.Pavilonio žodžiais tariant, Pamarys skendo šiukšlėse, kurias palikdavo žvejai.

V.Pavilonis džiaugiasi, kad jo iniciatyvą palaikė ir Aplinkos ministerija, ir Savivaldybės vadovai. Žvejybos taisyklėse atsirado nurodymas, kad žūklautojai privalo 5 m spinduliu aplink savo žvejybos vietą sutvarkyti teritoriją. Labiausiai lankomose parko teritorijos vietose Savivaldybės rūpesčiu pastatyti dar 25 šiukšlių konteineriai.

Šiandien teritoriją apvažiuojantys NDRP specialistai pasidžiaugia – situacija gerėja.bebrai 1

Šiomis dienomis NDRP direkcija gauna naują katerį, tad dabar bus dar lengviau krantą, žvejų pamėgtas vietas ir jų palapinių „miestelius“ stebėti iš vandens.

Tiesa, kol kas priežiūrą stabdo darbuotojų trūkumas, todėl direkcija ieško galimybių padidinti mokos fondą, kad galėtų priimti naujų specialistų.

Bebras gali tapti „šventa karve“

V.Pavilonis Aplinkos ministerijai išsiųntė prašymą uždrausti medžioti bebrus Aukštumalos telmologiniame draustinyje, nes jame smarkiai pažeistas vandens režimas – ši visos Europos pelkėtyros mokslo pirmuoju objektu buvusi pelkė džiūsta. Dar 1902 metais čia atlikti pelkės tyrinėjimai ir nuo to prasidėjo visos Europos pelkėtyros istorija.

V.Pavilonis mano, kad tokią unikalią pelkę turėtume labai saugoti, todėl reikia sustabdyti vandens nutekėjimą patvenkiant upeliukus ar kanalus. Geriausiai tą darbą gali atlikti bebrai.

Žinoma, žmogus irgi gali pastatyti užtvankas, tačiau šiuolaikinės medžiagos ir technologijos yra labai brangios, o parko direkcija gauna itin ribotą finansavimą, tad turi ir labai apgalvoti, kam jį išleisti.

Tačiau bebrai pastato geresnes užtvankas nei žmogus.  „Taip pelkė, gavusi pakankamai drėgmės, turėtų išsilaikyti“, – mano V.Pavilonis.

V.Pavilonį maloniai nustebino ir medžiotojų požiūris, kurie nesvarstydami sutiko liautis medžioję bebrus spąstais visoje maždaug 950 ha pelkės teritorijoje. „Tai rodo, kad žmonės supranta būtinybę saugoti gamtos įvairovę ir prisideda prie saugojimo“, – sako V.Pavilonis.

Bebrų medžioklės draudimas galiotų 2 metus. Visą tą laiką stebima, kaip keičiasi bebrų populiacija, jų užtvankų skaičiai ir vandens lygis pelkėje. Jei bus pastebėti teigiami pokyčiai, bebrai, anot V.Pavilonio, pelkės teritorijoje gali būti paskelbti „šventomis karvėmis“. Jei ne, bus ieškoma kitokių pelkės išsaugojimo variantų, o bebrai vėl „atiduoti“ medžiotojams.

Vagonėlių netvarkantieji gaus per kišenę vagoneliai 1

Dar viena parko teritorijos piktžaizdė – vagonėliai – irgi baigiama sutvarkyti. „Arba sutvarkote savo laikinąjį būstą pagal mūsų krašto tradicijas (kad būtų šlaitiniai stogai, vagonėliai apkalti ar nudažyti ruda arba raudona spalvomis), arba vagonėlius nuvelkame“, – toks reikalavimas buvo paskelbtas vagonėlių savininkams.

Padėjo. NDRP specialistai pastaruoju laiku skaičiuoja belikus tik keliolika nesutvarkytų vagonėlių, o jų savininkams jau išdalinti paskutinieji įspėjimai ir kvietimai atvykti pokalbio į NDRP direkciją.

„Per 2 mėnesius visi nesutvarkyti vagonėliai bus išvežti, o jų savininkams teks apmokėti išvežimo ir saugojimo paslaugų išlaidas. Tai jiems atsieis nepigiai – net iki 30 tūkstančių litų“, – įspėja V.Pavilonis.

Planuojamos naujos statybos

V.Pavilonis paneigia kalbas, esą NDRP teritorija pretenduoja tapti „žvejų rojumi“. Taip pavadintos vietos planuojamos kurti Lietuvoje kaip alternatyva žvejų traukos kraštu esančioms Skandinavijos šalims. „Žvejų rojus“ bus itin žuvingi vandens telkiniai, šalia jų bus sukurta patraukli infrastruktūra, maitinimo ir kitos paslaugos. Aplinkos ministerija užsimojo įrengti Lietuvoje du „žvejų rojus“ (paskelbta savivaldybių, pretenduojančių kurti „Žvejų rojų“, atranka), ir siekia, kad mūsų šalyje liktų pajamos, kurias gali duoti pasiturintys žvejai, negailintys lėšų už garantuotą vertingą laimikį. Dabar jie žūklauti važiuoja, pavyzdžiui, į Norvegiją ir ten palieka pinigus.

Nemuno deltos regioninis parkas, V.Pavilonio nuomone, ne vieta pataikauti žvejams, nes parko kita paskirtis: čia apstu retų gyvūnų ir augalų, tad reikia juos saugoti.

Kita vertus, nepaneigsi – apie 30 tūkstančių ha teritoriją užimantis parkas ir iki šiol vadinamas žvejų meka. Iš to kyla nemenkų gamtosauginių problemų. V.Pavilonio žodžiais tariant, iki šiol buvo nekontroliuojamas įvažiavimas į botaninių, kraštovaizdžio, ichtiologinių draustinių teritorijas, daug gamtos teršimo problemų.

Neseniai uždrausta įvažiuoti automobiliais į Krokų Lankos botaninį – zoologinį ir Minijos ichtiologinį draustinius.

Pasirašyta sutartis su asociacija „Lamatos žemė“ ir pagal bendruomenių projektus bus įrengtos atokvėpio vietos baidarininkams ir laivininkams. Tokių aikštelių statyba numatyta kitą pavasarį: dvi bus ant Minijos krantų, po vieną – Atmatos ir Pakalnės pakrantėse.vagoneliai 2

Ant Pakalnės upės kranto norima įrengti ir aikštelę poilsiautojams įsikurti su kemperiais.

Dar vienas kitų metų projektas – Rusnėje pastatyti naują lankytojų centrą. Jis išaugs Kuršmarių gatvėje 13, jame įsikurs NDRP direkcija, bus priimami lankytojai, jie gaus informaciją apie parko augmeniją, gyvūniją, praskrendančius paukščius, apgyvendinimo paslaugas, turistinius maršrutus ir pan.

Bus ir Žalioji mokykla

Kitas projektas pradėtas kartu su vokiečiais – NDRP viloje Rusnėje įsteigti Žaliąją mokyklą.

Tai bus lyg ir stovyklavimas vasaros metu. Vienu metu mokykloje dirbtų 2 mokytojai, joje aplinkosaugines temas gvildentų 14 moksleivių, kuriems paskaitas skaitytų NDRP specialistai.

V.Pavilonis sako, kad šilutiškių modelis apjungtų panašių mokyklų Lenkijoje ir Austrijoje modelius.

Jau parengti tokios mokyklos dokumentai, pateiktos ir paraiškos įsigyti 14 baidarių, pakankamai dviračių, mikroskopų ir kitokios įrangos. Ji padės įdomiai leisti laiką su vaikais ir gamtoje, ir patalpose.

Baigę mokyklėlę moksleiviai gaus jaunojo reindžerio pažymėjimus, tad neabejojama, jog tokie jaunuoliai ypač atsakingai elgsis gamtoje ir patys, ir kitus sudrausmins.

„Siekiame bendradarbiauti su vietos bedruomenėmis, norime įrengti kuo daugiau atokvėpio vietų gamtoje, kurios tarnautų ir bendruomenių žmonėms, ir atvykusiems poilsiautojams, kurias visi kartu ir prižiūrėtume“, – tokią viziją mato NDRP direktorius V.Pavilonis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.