Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) direkcija organizavo susitikimus su Rusnės, Kintų, Juknaičių ir Šilutės seniūnijos gyventojais. Pagrindinis susitikimų tikslas – pristatyti naująją dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų tvarką.
Ši tvarka nuo šių metų liepos 12 d. taikoma visiems asmenims, norintiems įrengti, įrenginėjantiems ir prižiūrintiems dirbtinius vandens telkinius, t.y. kūdras. Taip pat aptarti kiti gyventojams aktualūs klausimai.
Kasti kūdras – naujos taisyklės
Pasak NDRP direktoriaus Ramūno Lydžio, ši tvarka ypač aktuali Šilutės rajono gyventojams, nes apraše nurodoma, jog kūdras draudžiama įrengti potvynio metu užliejamoje teritorijoje. Pabrėžiama, jog kūdrą draudžiama kasti natūraliose pievose ir akmenynuose.
Įrengiant vandens telkinį svarbu atkreipti dėmesį, jog nuo tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų iki telkinio kranto linijos atstumas būtų ne mažesnis kaip 10 metrų. Yra apribojimai iškasto grunto panaudojimui.
Jeigu dirbtinį vandens telkinį norima kasti saugomoje zonoje, vieta turi būti suderinta su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija. Planuojant kūdrą įrengti melioruotoje žemėje, įrengimo vieta turi būti suderinta su Savivaldybe.
Norint suderinti dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą, reikia pateikti laisvos formos prašymą, brėžinį, žemės sklypo planą su telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis.
Daugelyje seniūnijų susitikti su NDRP atstovais susirinko vos po keletą žmonių, bet Juknaičių seniūnijos Paleičių kaimo gyventojai buvo gana aktyvūs – regioninio parko specialistų klausėsi daugiau nei 10 gyventojų.
Kadangi pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus šalia nuosavų namų reikia įrengti tvenkinius, žmonės domėjosi naująja tvarka, kaip nepažeisti teisės aktų.
R.Lydis ir ekologas Robertas Kubilius akcentavo, jog geriausia dėl iškilusių klausimų kreiptis į NDRP specialistus tiesiogiai, galima pateikti klausimus interneto svetainėje www.nemunodelta.lt.
Mėgėjų žūklės įstatymas įstrigęs
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai nuo liepos vidurio stebi vis labiau senkantį Nemuną. Aplinkosaugininkai įtaria, kad upės lygis krenta dėl žmonių veiklos Baltarusijoje statomoje Gardino hidroelektrinėje.
NDRP direktoriaus R.Lydis sakė, jog nors iki Kauno HES pastebimas ryškus Nemuno vandens lygio kritimas, tačiau žemiau elektrinės upės lygis normalizuojasi. Kadangi Nemuno deltoje yra gausu mažų upių intakų, maitinančių Nemuną, Šilutės rajone dėl Nemuno seklumo pavojaus varpais neskambinama.
Susirinkimuose gyventojai regioninio parko direkcijos specialistų klausė apie mėgėjų žūklės situaciją. R.Lydis sakė, jog nudžiuginti kol kas negali – dar nėra išlygų vietiniams gyventojams žvejoti nemokamai, nes įstatymo projektas užstrigęs Seime.
Iki metų pabaigos planuojama patvirtinti naują NDRP tvarkymo planą. Direktoriaus teigimu, jis bus daug naudingesnis žmonėms, nes šiuo metu galiojantis planas jau yra pasenęs. Naujame plane turėtų būti patvirtintos patogesnės sąlygos statytis gyvenamąjį namą, įrengti poilsiavietę ir kita.
Gyventojai, ypač rusniškiai, domėjosi galimybe įsirengti kempingus. R.Lydis informavo, jog kempingus rengti saugomose teritorijose negalima, jei jie nepažymėti planavimo dokumentuose kaip rekreacinė teritorija. Tokie apribojimai taikomi norint apsaugoti gamtą nuo urbanizacijos.
Šilutėje susirinkime apsilankęs architektas Egidijus Vidrinskas teiravosi, ar apskaičiuota NDRP rekreacinė talpa. R.Lydis sakė, jog nors talpa nepaskaičiuota, tačiau turistų srautai nukreipiami į konkrečias turistines trasas. Ten, kur daro mažiausią poveikį aplinkai.
Siūlo steigti ekotašką
Susitikimuose su gyventojais R.Lydis iškėlė regioninio parko direkcijos idėją, kaip būtų galima kovoti su parko teršėjais – ypač daug šiukšlių palieka žvejai šalia vandens telkinių.
NDRP direktorius neslepia, jog susitvarkyti su tokia gausybe atliekų yra beveik neįmanoma. Vienas iš sprendimo būdų – steigti atliekų supirkimo punktus, vadinamuosius ekotaškus.
Kadangi didžiąją atliekų dalį sudaro plastikiniai buteliai, šiek tiek stiklo ir metalo, ekotaške jie būtų superkami. Taip atsirastų piniginė motyvacija atliekas surinkti ne tik patiems žvejams, bet ir kitiems asmenims. Galimybė už surinktas atliekas gauti pinigų motyvuotų ir mokinių talkas.
„Vilniuje tokia sistema suveikė. Pilaitės seniūnija turėjo tokią pat problemą, nes vilniečiai prie ežerų irgi palikdavo kalnus šiukšlių. Seniūnijai susitvarkyti, švelniai pasakius, nebuvo šansų. Įsteigė ekotašką, ir gyventojai per pirmus kelis mėnesius pakrantes išvalė, vėliau ištuštino ir stiklo konteinerius“, – apie sostinės patirtį pasakojo R.Lydis.
NDRP direktorius siūlys Šilutės r. savivaldybei papildyti savo atliekų tvarkymo sistemą šiuo elementu, nes pats įsitikino ekotaško efektyvumu.