Rajono Tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas, vadovaujamas Algirdo Balčyčio, surengė išvažiuojamąjį posėdį į Nemuno deltos regioninį parką. Labiausiai politikus domino atliekų tvarkymo sistema parko teritorijoje.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė aprodė ir kitas Rusnės „grožybes“ ir problemas, tačiau rimtesnės valdžios pagalbos dar neprašė. Tikisi susitvarkyti gražiuoju.
Regioniniame parke – 25 atliekų konteineriai
Savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas – gamtosaugininkas Remigijus Rimkus rajono politikams pristatė Nemuno deltos regioninio parko vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose esančių atliekų tvarkymo sistemą.
Pasak R.Rimkaus, Nemuno deltos regioninio parko vandens telkinių pakrantės šiemet prižiūrimos įgyvendinat projektą, kurį finansuoja Aplinkos ministerija ir Šilutės rajono savivaldybė. Atliekų tvarkymui šiemet galėjo būti paskirta 50 tūkst. litų. Tačiau įvykus konkursui iš trijų pretendentų atrinktas atliekų tvarkytojas – UAB „Ecoservice“ – darbus įsipareigojo atlikti už 39 tūkst. Lt.
70 proc. (27,3 tūkst. Lt) šios sumos apmokės Aplinkos ministerija, o likusią dalį – 11,7 tūkstančių litų – tenka mokėti Šilutės r. savivaldybei.
Pastaroji informacija tarp politikų sukėlė diskusiją, kodėl Savivaldybė turi pridėti savo lėšų. Pasak rajono Tarybos nario Jono Purlio, žvejoti prie Nemuno deltos upių atkeliauja visos Lietuvos žvejai, Aplinkos ministerija susirenka žvejų mėgėjų mokesčius, o užterštą Nemuno deltos regioninio parko teritoriją prižiūrėti verčia Savivaldybę.
Tačiau R.Rimkus abejojo, ar galėtų Savivaldybė išsireikalauti, kad
ministerija finansuotų 100 procentų atliekų tvarkymo kaštų. Jis džiaugėsi, kad gauta nors tokia parama. Iki šiol už regioniniame parke surinktų atliekų tvarkymą mokėjo tik Savivaldybė.
Seniūnė D.Drobnienė gyrė naują atliekų tvarkymo sistemą regioninio parko teritorijoje ir ypač Vyriausybės priimtas pataisas, kuriomis vadovaujantis žvejai, atvykę prie vandens telkinio, privalo aplink save 5 metrų atstumu surinkti šiukšles. Jos tvirtinimu, paupių pakrantės tikrai tapo švaresnės. Netgi nebeaktualu organizuoti moksleivių talkas pakrantėms švarinti. O anksčiau kiekvienąmet pakrantėse būdavo surenkama po kelias tonas šiukšlių.
Keliaudami keliu palei Atmatos upės pakrantę link Uostadvario kaimo politikai matė išties švarią aplinką, tvarkingus konteinerius.
Reikia atsarginio kelio
Seniūnė D.Drobnienė parodė politikams vietą, kuri potvynio metu kelia susisiekimo problemų salos gyventojams. Kelyje tarp Šyškrantės kaimo ir Uostadvario yra poros šimtų metrų asfaltuoto kelio ruožas, kurį apsemia vanduo. Pasak seniūnės, problemą išspręsti nesudėtinga.
Šalia dauboje atsidūrusio kelio ruožo yra pylimas, kuris riboja buvusio karpyno tvenkinius. D.Drobnienė mano, kad važiuodami tuo pylimu Uostadvario žmonės lengvai aplenktų užliejamą kelią. Tačiau šis pylimas priklauso įmonei, kurią valdo šilutiškis Rimas Petrikas. Tik nuo jo valios priklauso, kad būtų pašalinti užtvarai, neleidžiantys pravažiuoti pylimu.
Vicemeras A.Balčytis pažadėjo problemą padėti spręsti, juolab kad R.Petrikas nėra vienvaldis tvenkinių įmonės savininkas. Pasak A.Balčyčio, per 40 proc. buvusio karpyno akcijų valdo ir rajono Savivaldybė.
Nori tvarkos
Uostadvario kaime D.Drobnienė pasakojo, kad nuo vaikystės prisimena buvusią tvarkingą šio kaimo aplinką, nors čia buvo gausu galvijų ir paukščių fermų. Dabar čia dirbantiems keturiems stambesniems ūkininkams labiau rūpi išspausti kuo daugiau naudos, nekreipiant dėmesio, kaip jų fermos „puošia“ gyvenvietę.
O ji „papuošta“ didžiulėmis pašarų ir mėšlo stirtomis, fermų teritorijose keliukai paskendę purve ir t.t.
Aplinkosaugininkas R.Rimkus bei vicemeras A.Balčytis sakė, kad yra institucijų, kurios galėtų patalkinti seniūnei ir sankcijomis paraginti ūkininkus tvarkytis. Tačiau D.Drobnienė valdininkų paprašė kol kas nesikišti ir leisti jai su ūkininkais toliau tartis gražiuoju.
Ji mano, kad ūkininkai, turintys pakankamai už ES lėšas įsigytos technikos, gali visą aplinką sutvarkyti be jokių baudų. Trūksta tik geranoriškumo.
D.Drobnienė sakė esanti kantri ir palauksianti pavasario, vildamasi, jog tuomet mėšlas bus pašalintas, purvynai sutvarkyti. Vieno ūkininko fermos kieme jau atvežta pora priekabų žvyro. Seniūnė džiaugėsi, kad ūkininkas pradėjo tvarkytis.
Abejoja, ar reikia daugiau gelbėtojų
Seniūnijoje aptariant matytus vaizdus, politikai kalbėjo, jog regioniniame parke tvarkomasi gerai. D.Drobnienė palankiai vertino ir bendradarbiavimą su Nemuno deltos regioninio parko administracija. Ji sakė, kad nesunkiai sekasi suderinti leidimus seniems medžiams šalinti, organizuoti renginius ar akcijas.
Seniūnija parko administracijai pasiūlo darbininkų, kai reikia daugiau rankų jų prižiūrimoms teritorijoms tvarkyti.
Diskusijoje apie rajono politikų iniciatyvą potvynio metu Rusnės saloje įsteigti „Ekstremalių situacijų gelbėjimo centrą“ seniūnė D.Drobnienė neparodė jokio džiaugsmo. Ji sakė, kad tokia iniciatyva tik išgąsdino rusniškius, nes pradeda sklisti kalbos, kad estakados statyba dar atidedama neaiškiam laikui.
Mero pavaduotojas A.Balčytis įsitikinęs, kad rajone užtenka vienos Ekstremalių situacijų valdymo komisijos, kuri sprendžia potvynio keliamas problemas. Šios komisijos sudėtyje yra teisėsaugos, gelbėjimo tarnybų vadovai, kurie užtikrina vandens apsuptyje esančių žmonių ir jų turto saugumą.
Vicemero nuomone, kitas gelbėtojų centras tik dubliuotų esamos komisijos darbą.