Ne vienerius metus trukusi Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) specialistų kova su kraštovaizdžio gadintojais – nelegaliai pastatytų namelių savininkais – duoda gerų rezultatų: parkas nuo tokių „puošmenų“ sėkmingai vaduojamas.
Dar prieš kelerius metus visoje parko teritorijoje stovėjo net keliolika kraštovaizdį gadinančių kilnojamųjų būstų, kurių savininkai nė girdėti nenorėjo geranoriškų raginimų juos išvežti arba pritaikyti pagal parko reikalavimus. Visgi kelerius metus trukusi NDRP specialistų kova su jais davė vaisius – praėjusią vasarą parko specialistų reikalavimams pakluso paskutinieji tokių namelių šeimininkai.
Rankas griežtesnei veiklai atrišo įstatymų leidėjai
Kova su nelegaliai pastatytų namelių savininkais pradėta vadovaujant ankstesniajam NDRP vadovui Ramūnui Lydžiui.
„Pradėsime nuo Rusnės salos, po to specialistai lankys kitas regioninio parko teritorijas, kur iš viso stovi apie 13 šalintinų kilnojamųjų būstų. Jų savininkai yra ne kartą raginti juos pašalinti, bet gera valia to nedarė. Tad atėjo laikas taikyti prievartos priemones. Išdalijome seniūnams sąrašus žmonių, kurie NDRP valdo šiuos kilnojamus objektus ir raginame pašalinti. Jei nepašalins, nutempsime priverstinai“, – dar 2013-ųjų pavasarį sakė tuometinis NDRP direktorius R.Lydis.
Jis akcentavo, kad tai yra kraštovaizdžio tarša, kurios toleruoti NDRP direkcija neketina. Tokie nameliai – vagonėliai darko tradiciniam Pamario kaimui būdingą kraštovaizdį, vizualiai jį užteršia. O NDRP direkcija siekia saugoti ir gausinti estetines kraštovaizdžio vertybes, Mažosios Lietuvos etnografinio regiono architektūros bruožus, kad ir Pamario gyventojai, ir atvykę svečiai galėtų gėrėtis šiam kraštui būdingais statiniais, pamatytų jų išskirtinumą.
Direkcija surengė keletą seminarų vietos gyventojams, kuriuose žmonėms pasiūlytos alternatyvos, kaip išspręsti laikinųjų pastatų sutvarkymo problemą ir išvengti baudų. Paprasčiausia vagonėlius pašalinti iš parko teritorijos arba padaryti panašų į tradicinės architektūros statinį. Vagonėlis taptų sodybai priklausančiu pagalbinio ūkio statiniu ir kraštovaizdžio jau nebegadintų.
Netrukus R.Lydis išvyko vadovauti Žemaitijos nacionaliniam parkui, o kraštovaizdžio tvarkymo darbus tęsė kolegos, vadovaujami jau dabartinio direktoriaus Vaido Pavilonio.
Reiklesnės veiklos jie galėjo imtis tik todėl, kad saugomų teritorijų apvalymui nuo netinkamų statinių rankas atrišo dvi ministerijos – Aplinkos ir Kultūros. Jų vadovai 2013-ųjų kovą patvirtino tokių kilnojamųjų objektų priverstinio nuvežimo tvarką, o šios priemonės vykdymą pavedė Saugomų teritorijų tarnybos padalinių pareigūnams.
„Iki tol priverstinai nutempti kilnojamuosius namelius nebuvo galimybių, o nuo tada šios priemonės taikymo tvarka tapo paprasta ir aiški. Buvo leista taikyti žymiai griežtesnes poveikio priemones ir netgi prievartą, šalinant neteisėtai pastatytus vagonėlius, mobiliuosius namelius ar konteinerius, naudojamus nakvynei ar maitinimui valstybiniuose parkuose, rezervatuose, draustiniuose, vandens telkinių apsaugos zonose, gamtos paveldo objektų teritorijose, biosferos poligonuose“, – sakė NDRP kraštotvarkininkė Jovita Stanionienė.
Vieni susitvarkė, kitus teko bausti
NDRP specialistai su nelegalių statinių savininkais kalbėjo gražiuoju, siuntė ir raštiškus reikalavimus. Tiesa, išgirdo ne visi – dviem tokių namelių savininkams 2012 ir 2013 metais teko surašyti protokolus ir skirti po pusę minimalios leistinos baudos – po 250 litų.
Visos šios priemonės davė vaisius: šiemet vasarą griuvo paskutinis tokių namelių „bastionas“, kurių vieno rusniškio sodyboje buvo net trys: jis apkalė savo namelius pagal regioninio parko statiniams keliamus reikalavimus, tad kilnojamieji nameliai virto vadinamaisiais nesudėtingais statiniais. Savininkams patogiau pakeisti tų namelių išvaizdą, nei ieškoti jiems pirkėjų ar išvežti iš parko teritorijos.
Tokiais statiniais kilnojamuosius namelius galima paversti, jei jie stovi namų valdoje. Tereikia išlaikyti NDRP reikalavimus – uždėti dvišlaitį stogą, plastiko lenteles apkalti nurodytų spalvų mediena. Taip rekonstruoti vagonėlius jau baigia ir keli soduose juos pasistatę savininkai.
„Pinigų nutempimui turime, tad jei aptiksime per vasarą išdygusių naujų nelegalių statinių, skubiai imsimės priemonių juos pašalinti“, – sako J.Stanionienė.
Jau šią savaitę ji ketina dar kartą apvažiuoti NDRP teritoriją ir pasižvalgyti, ar neatsirado naujų tvarką pažeidinėjančių „gudruolių“.
Visi kaštai, patirti nuvežant ir saugant vagonėlius, išieškomi iš jų savininkų, o tai gali kainuoti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų.
Rašyti atsakymą