Šilutės r. savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje savivaldybės politikas, socialdemokratas Alfonsas Vanagas pareikalavo, kad komitetas inicijuotų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą perskaičiavimą.
Politikas sakė, kad žmonėms ne kartą žadėta, jog rūšiuojant atliekas mažės jų tvarkymo mokestis. Tačiau mokestis nemažinamas, todėl žmonės nebesupranta atliekų rūšiavimo prasmės ir naudos jiems patiems.
Tūkstančiai rūšiavimo konteinerių
Pasak A.Vanago, Šilutės savivaldybė seniūnijų gyvenvietėse ir mieste privačiose sodybose ir prie daugiabučių namų sustatė apie 15 tūkstančių rūšiavimo konteinerių. Sodiečiams išdalinta 5 tūkst. konteinerių biodegraduojamosioms atliekoms mesti.
Be to, per metus rajono taromatuose priimta apie 3 mln. vienetų plastiko, skardinių taros, kuri anksčiau buvo metama į konteinerius.
Didžiausią reikšmę skaičiuojant buitinių atliekų tvarkymo rinkliavos mokestį turi nerūšiuotos atliekos. Prieš kelerius metus buitinių atliekų tvarkymo rinkliava buvo skaičiuojama pagal gyvenamojo būsto plotą. Tada nustatyta, kad didžiausias rinkliavos už vieną būstą dydis gali būti 86 Eur per metus.
A.Vanago teigimu, bendrųjų atliekų kiekis, iš Šilutės rajono išvežamas į Klaipėdos regiono Dumpių savartyną, dėl atliekų rūšiavimo, taros supirkimo naujovių ir kompostavimo turėjo sumažėti jeigu ne per pusę, tai bent trečdaliu.
Prielaidas, kad mažėja nerūšiuotų atliekų kiekiai, pasak politiko, patvirtina ir Aplinkos ministerijos specialistai.
Nors dabar atliekų – žymiai mažiau, bet Šilutės savivaldybės administracija neperskaičiuoja vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio.
A.Vanago nuomone, dabartinis rinkliavos dydis tikrai nebeatitinka tikrovės.
Kontrolės komiteto pirmininkas, konservatorius Zigmantas Jaunius bei kiti komiteto posėdyje buvę politikai pritarė A.Vanago iniciatyvai. Sutarta kviesti už buitinių atliekų tvarkymą atsakingus specialistus, kad jie informuotų apie dabar surenkamų atliekų kiekius, rinkliavos lėšas ir atsiskaitymą su atliekų surinkimo ir transportavimo bendrove „Ecoservice“.
Perskaičiuoti dar per anksti
Kitaip nei A.Vanagas mano Savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus. Jis įsitikinęs, kad perskaičiuoti rinkliavos dydį yra ankstoka. Tokią nuomonę R.Rimkus grindžia skaičiais.
Pasak R.Rimkaus, per 2016 metus iš Šilutės rajono į Dumpių sąvartyną buvo išvežta 11 445 tonos nerūšiuotų atliekų iš buitinių konteinerių, kuriuos turi gyventojai, ir dar 200 tonų – iš seniūnijose pastatytų stambiagabaritinių atliekų konteinerių. Nerūšiuotų atliekų kiekis kasmet šiek tiek mažėja, tačiau ne taip sparčiai kaip buvo tikėtasi.
Gyventojai į rūšiavimo konteinerius išmetė 107,5 tonos popieriaus ir kartono, 432 tonas stiklo, 86 tonas plastiko ir 0,31 tonos metalo. Taigi, pasak R.Rimkaus, antrinių žaliavų dalis, kuri anksčiau tikriausiai patenkdavo į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerius, yra 18 kartų mažesnė už nerūšiuotų atliekų kiekį. Ir tikrai ne pusė ar ne trečdalis atliekų, kaip mano politikas A.Vanagas.
R.Rimkus sakė, kad Kontrolės komitetui pateiks aiškius argumentus, jog rinkliavos dydis – pagrįstas. Jei gyventojai dar labiau stengtųsi rūšiuoti atliekas, tuomet jau bus galima kalbėti apie rinkliavos mažinimą.
Tačiau Kontrolės komitetas ir savivaldybės Taryba gali nuspręsti, kad komunalinių atliekų surinkimo bei tvarkymo mokestis būtų perskaičiuotas.
„Šilutės naujienos“ informavo A.Vanagą apie Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo R.Rimkaus pateiktus rajone surenkamų atliekų kiekius.
A.Vanagas komentavo, jog norėtų būti tikras, kad apskaita yra tiksli, kad Savivaldybė tinkamai kontroliuoja atliekų surinkimo ir tvarkymo operatorių – „Ecoservise“. A.Vanagui nesuprantamas ir faktas, kad jau beveik 6 metus Savivaldybės administracija nesurengia naujo atliekų tvarkymo operatoriaus parinkimo konkurso.