Reitinguotas Šilutės rajono savivaldybės ūkio veiklos efektyvumas

UKININKASPirmą kartą per nepriklausomybės metus pamėginta reitinguoti savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Reitingavimą atliko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), įvertinusi savivaldybių teritorijoje esančių ūkių veiklos efektyvumą. 49 savivaldybių reitingo lentelėje Šilutės rajono savivaldybė yra 34 vietoje.

Siekė išlukštenti rezultatus ir pamatyti grūdus

Nustatant savivaldybių ūkių eiliškumą, panaudotas Statistikos departamento neseniai išleistas leidinys apie visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatus. Pasak reitingavimo autorių, jie nepretenduoja į besąlygišką objektyvumą, tačiau pabrėžia, kad toks surikiavimas padeda geriau suprasti, kas ir kur esame, ir kodėl būtent ten esame.

„Atlikta analizė ir pateiktas ūkių veiklos rezultatų eiliškumas pagal savivaldybes sukels tam tikrą šurmulį. Būtų gerai, kad tai paskatintų ieškoti duomenų naujumo, jų atitikties šių metų situacijai. Bet padarėme tai, ko Lietuvos nepriklausomybės metais nebuvo daryta. Nepretenduojame į aukšto laipsnio objektyvumą. Kokius duomenis ūkiai pateikė surašymo metu, tokius Statistikos departamentas suskaičiavo ir sudėjo į leidinį. Mūsų pareiga – juos išlukštenti ir pamatyti grūdus“, – sako LŽŪBA prezidentas, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo analitikas ir Visuotinio žemės ūkio surašymo komisijos narys Jeronimas Kraujelis.

Duomenų, charakterizuojančių tiek konkrečių ūkių, tiek apskritai rajonų ūkių veiklą, yra daug: naudojamos ir nenaudojamos žemės plotai, jos kokybė, pasėliai, augalų derlingumas ir derliai, gyvulių skaičius, produktyvumas, bendroji produkcija, technikos skaičius ir jos galingumas, žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius, sąnaudos ir t.t.

Kai kurių iš jų (pvz., sąnaudų), pagal visus ūkius ir savivaldybes, nėra. Vis dėlto, visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai suteikia progą pasižiūrėti giliau.

LŽŪBA pasirinko du rodiklius – standartinę produkciją ir sąlyginį darbuotojų skaičių.

Šilutės rajone vidutinis ūkis – 11 ha

Standartinės produkcijos vertė apskaičiuota dauginant produkcijos vienetą iš supirkimo kainos. Tai ūkių veiklos tikslas ir jų ekonomikos pagrindas. Produkciją gamina žmonės, panaudodami tam žemę ir išteklius. Kuo daugiau produkcijos, skaičiuojant vienam darbuotojui, pagaminama, tuo didesnė tikimybė jiems gauti daugiau už darbą, per mokesčius prisidėti prie bendrų visuomenės interesų tenkinimo.

Tačiau skaičiuoti produkciją tik fiziniams darbuotojams žemės ūkyje yra netikslu, nes skirtingo dydžio ir specializacijos ūkiuose žmonių darbo laiko panaudojimas skirtingas. Todėl tiksliau produkciją skaičiuoti sąlyginiam darbuotojui (toliau – SD), t.y. 1 SD tenkantį darbo laiko normatyvą per metus (2036 val. – 2010 m.).

Žemės ūkyje 2010 m. (visuotinio žemės ūkio surašymo metais) buvo užimta 369 tūkst. darbuotojų. Tačiau perskaičiavus jų dirbtą laiką į visiško užimtumo darbuotojus (SD), jų susidarė tik 146,8 tūkst. Tokiu būdu 1 SD teko net 2,51 fizinio, dalinai užimto žemės ūkyje, darbuotojo. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose šis skaičius buvo 2,7, o žemės ūkio bendrovėse – 1,12. Bendrovėse žmonių užimtumas darbu buvo 2,4 karto didesnis nei šeimos ūkiuose.

Skaičiuojant standartinę produkciją (išskyrus paukštynų), tenkančią 1 ha naudojamos žemės, intensyviausi yra Pakruojo, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šakių, Pasvalio, Joniškio, Šiaulių rajonų ūkiai. Tai geriausią žemę turinčių rajonų ūkiai.
Mažiausiai produkcijos iš 1 ha gavo Zarasų, Ignalinos ūkiai. Skirtumas tarp daugiausia ir mažiausia gaminančių 1 ha yra didesnis nei 3 k. O standartinės produkcijos, tenkančios 1 SD, skirtumas šokteli net daugiau kaip 6 kartus.

Šilutės rajone vidutinis ūkis užima 11 ha. Vienam darbuotojui tenka 7,2 ha dirbamos žemės, o SD – 17,1. 1 ha tenka standartinės produkcijos už 1804 Lt. 1 SD tenka 2,36 darbuotojo. Iš viso 1 SD Šilutės rajone skaičiuojama 30808 litų standartinės produkcijos.

Ūkiuose darbas neintensyvus

LŽŪBA atstovų manymu, nors ir ne visai objektyvus, šis rajonų žemės ūkio veiklos vertinimas kompleksiškai atspindi ir ūkių dydį, ir žemės našumo balą, ir darbo intensyvumą. Aiškiai matyti, kad kuo mažesni ūkiai, tuo viename ūkyje daugiau darbuotojų, tuo jų daugiau tenka vienam SD. Kuo žemė geresnė, tuo daugiau standartinės produkcijos tenka SD.

Labai išryškėja tai, kad daugelyje ūkių darbas nėra bent normaliai intensyvus.

„Reitinguoti dabar madinga. Manau, kad pagal vieną ar kitą kompleksinį patikimiau atspindintį rajonų ūkių veiklą rodiklį sustatyti į tam tikrą eilę yra visapusiškai naudinga. Visapusiškai todėl, kad tai sveika patiems veiklos dalyviams – suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten ir būtent tokie esame. Naudinga ir savivaldybių taryboms bei administracijoms atstovaujant savo bendruomenių interesams šalies institucijose. Šiek tiek turėtų pasitarnauti ir valstybinėms institucijoms bei komercinėms ūkinėms struktūroms formuojant sanglaudos perspektyvas“, – pabrėžia J.Kraujelis.