Renovavus Kultūros centrą kultūrai teks susispausti

KPC RENOVACIJA_4Pradėtas Šilutės kultūros ir pramogų centro (KPC) rekonstrukcijos projektavimas vargu ar džiugina šiame centre repetuojančius kolektyvus ir čia dirbančius kultūros darbuotojus. Planuojama, kad po rekonstrukcijos pastate tik trečdalis patalpų liks kultūrai, o visa kita bus atiduota bendruomenėms ir asociacijoms – jų komercinei veiklai vystyti.

Taip yra todėl, kad didžiąją dalį rekonstrukcijai reikalingų lėšų skiria Vidaus reikalų ministerija ir reikalauja rekonstruotas patalpas perleisti verslioms bendruomeninėms organizacijoms. Bendruomenių patalpose negalės vykti jokie koncertai, šokėjų ar dainininkų repeticijos…

Renovuotame pastate – du šeimininkai

Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato rekonstrukcija, kelerius metus dėliota tik kalbose, pagaliau įgauna pagreitį. Šiemet pradėtą pastato rekonstrukcijos techninį projektą planuojama užbaigti iki rugsėjo, o tada, po viešųjų pirkimų, prasidės ir renovacijos statybos darbai.

Taip mano Šilutės r. savivaldybės investicinių projektų vykdymą kuruojantis mero pavaduotojas Algis Bekeris.
KPC RENOVACIJA_2
Šilutės KPC rekonstrukcijai reikalingos lėšos bus gautos iš skirtingus interesus turinčių dviejų ministerijų – Kultūros ir Vidaus reikalų. O Savivaldybei, kurios tikslas – sutvarkyti ir maksimaliai visuomenės poreikiams išnaudoti Kultūros ir pramogų centro pastatą, teks derintis prie investuotojų poreikių.

Savivaldybės paraišką rekonstruoti Šilutės kultūros ir pramogų centrą priėmusi Kultūros ministerija projektui įgyvendinti galėjo skirti tik 800 tūkst. eurų. Kitu rekonstrukcijos partneriu tapo Vidaus reikalų ministerija, kuri projekto įgyvendinimui skyrė 1,2 mln. eurų.

Todėl renovuotą Šilutės KPC pastatą Savivaldybė privalės perleisti dviem šeimininkams – kultūros darbuotojams ir komercinę veiklą vykdančioms bendruomenėms. Pasak A.Bekerio, kad ir kaip keistai tai gali atrodyti, bet kas pinigus moka, tas ir muziką užsako.

Privalu nepainioti veiklų

Abu investuotojai parengė reikalavimus, kaip ir kam galės būti panaudotos rekonstruoto pastato dalys.

Už Kultūros ministerijos lėšas bus rekonstruota ir Šilutės kultūros ir pramogų centro vadovybei atiteks tik nedidelė dalis pirmojo aukšto ir antrasis aukštas. Tad kultūros darbuotojams jau dabar skauda galvą, kaip čia pavyks dirbti administracijai ir meno kolektyvams: susispaudus repetuoti, organizuoti didesnius ir mažesnius renginius, koncertuoti.

Visa kita pastato dalis pirmajame ir trečiajame aukšte turės būti skirta bendruomeninių organizacijų, asociacijų komercinei – ūkinei veiklai, nes pinigus rekonstrukcijai skiria ir Vidaus reikalų ministerija. Ši ministerija reikalauja padalinti pastatą į atskiras dalis ir bendruomenių veiklai skirtų patalpų jokiu būdu nenaudoti kultūrinei veiklai.

Sausio viduryje mero pavaduotojas A.Bekeris lankėsi abiejose ministerijose, kad išsiaiškintų investuotojų reikalavimus ir ateityje išvengtų nesusipratimų.

Didesnę gyvenimo dalį versle sukęsis A.Bekeris stebėjosi ministerijų valdininkų griežtomis, nelanksčiomis nuostatomis – vadovautis savo sukurtomis investicinių projektų įgyvendinimo taisyklėmis, neatsižvelgiant į paraiškos teikėjo – Savivaldybės, bendruomenės poreikius.

„Turėsime net penkerius metus patalpose, skirtose bendruomenių ir asociacijų komercinei veiklai, nevykdyti jokios kultūrinės veiklos. Vidaus reikalų ministerijos reikalavimas griežtas – jokių šokių, dainų ir koncertų. Kitaip grėstų įsivelti į konfliktą ir grąžinti investicijas“, – sakė A.Bekeris.

Dar daugiau galvosūkių

Vicemeras A.Bekeris sako, kad per vasarį Savivaldybei teks apsispręsti, kurioms Šilutės miesto bendruomenėms ir asociacijoms perleisti naudoti bemaž du trečdalius rekonstruoto Šilutės kultūros ir pramogų centro. Svarstoma, kad pastato panaudojimo organizacinių reikalų galėtų imtis Šilutės miesto VVG „Pamario kraštas“.

Šios VVG pirmininkas yra pats A.Bekeris. „Šilutės naujienoms“ jis sakė ketinantis atsistatydinti iš pirmininko pareigų, kad nebūtų apkaltintas kokiais nors privačių ir viešųjų interesų painiojimais.

Šilutės kultūros ir pramogų centro renovacijos projektas privalės būti derinamas su Kultūros vertybių departamentu, nes renovuojamas pastatas yra šalia H.Šojaus dvaro komplekso. Atnaujinto Kultūros ir pramogų centro  išvaizda ir aplinka turės derėti su dvaro aplinka.

Didžiausia problema yra ta, kad investicijų net iš dviejų ministerijų vis tiek nepakanka Kultūros ir pramogų centro šiltinimo, sandarinimo ir aplinkos tvarkymo darbams. Tad Savivaldybės Plėtros ir planavimo skyriui teks skubi užduotis – kuo skubiau rasti energijos taupymo darbų finansavimo šaltinį, kad pastato renovacijos visi darbai būtų pradėti ir baigti kartu.

Miesto bendruomenėms – per daug pastatų?  

Savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui ir vicemerui A.Bekeriui Vidaus reikalų ministerijos reikalavimas perleisti bemaž du trečdalius rekonstruojamo pastato bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms iškėlė dar vieną galvosūkį: o ką daryti su bendruomenėms pažadėtu buvusiu senojo muziejaus pastatu, esančiu Lietuvininkų gatvės centre?

Savivaldybės vadovai mano, kad bendruomenės tikrai nepajėgs rūpintis patalpomis abiejuose pastatuose.

V.Laurinaitis ir A.Bekeris yra linkę grįžti prie derybų su Šilutės r. vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“, kuri buvo pareiškusi norą perimti senojo muziejaus pastatą. „Heide“ atstovai yra sakę, kad turi galimybę ieškoti Vokietijos ambasados bei vokiečių verslo įmonių finansinės paramos, kad senojo muziejaus pastatą renovuotų ir prikeltų naujam gyvenimui, verslui.

Rajono vadovams rūpi išsaugoti autentišką senojo muziejaus išvaizdą ir labiau išnaudoti prie pastato esančio kiemo bei Šeimos skvero erdves.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.