„Daugiabučių namų renovacija bus sklandi tik tuomet, kai namo gyventojai taps tikraisiais namo šeimininkais ir renovacijos darbams bus paskirtas vienas įgaliotas asmuo – be jokio „kolchozo“, – tokią renovacijos sėkmės formulę pasakė Šilutės Lietuvininkų gatvės 14A namo bendrijos pirmininkas Feliksas Degutis.
Jis, kaip sėkmingiausiai Šilutėje renovuojamo daugiabučio savininkų atstovas, buvo pakviestas pasidalinti patirtimi Energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose darbo grupės posėdyje.
Susipažinus su bendrijos pirmininko darbo patirtimi, galima daryti išvadą, kad renovuojantys namą šeimininkai turi reikalų kaip gera šeimininkė kiaulę paskerdusi. Jei kiekvieną dieną nebūsi renovacijos darbų sūkuryje, projektuotojai ir statybininkai dirbs taip, kaip jiems patogu.
Trukdžiai
Darbo grupės pirmininko, mero pavaduotojo Algirdo Balčyčio inicijuotame posėdyje aptarta daugiabučių namų renovacijos I etapo eiga bei daugiabučių namų atnaujinimo II etapo pradžia.
I etapo darbų eigą pristatė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Mykolas Šaulys. Būtent šią įmonę Savivaldybės taryba savo sprendimu įgaliojo koordinuoti I etape renovuojamų 12-os daugiabučių namų šiltinimo darbus.
A.Šaulys pristatė naują įmonės darbuotoją – direktoriaus pavaduotoją renovacijos darbams Vygantą Kamarauską. Tačiau V.Kamarauskas, neseniai pradėjęs eiti pareigas, posėdyje tik klausėsi ir diskusijose nedalyvavo.
Pasak A.Šaulio, I etape renovuoti numatyta 12 pastatų, bet kol kas darbai vyksta tik 9-niuose namuose. Tikimasi, kad žiemos šalčius tie namai pasitiks jau apšiltinti ir tvarkingi. Trijų daugiabučių renovacijos techninius statybos projektus teko tikslinti, taisyti projektuotojų klaidas ar koreguoti pagal pastato savininkų pageidavimus.
Posėdyje dalyvavo vieną daugiabutį renovuojančios statybos įmonės „Tima“ atstovas Raimondas Juraška. Jis paaiškino priežastis, kodėl įmonė negali pradėti renovacijos, nors yra visiškai pasiruošusi tai daryti. Pasak R.Juraškos, Taikos g. 10 namo savininkams apsisprendus renovuoti pastatą, renovacijos darbus pradėjo ir pastato pirmojo aukšto savininkai – UAB „Žemaitijos pienas“. Taigi tame pačiame pastate dabar turi būti vykdomi du renovacijos projektai. Kad darbai nesidubliuotų, daugiabučio gyventojai priversti laukti, kol darbus baigs pirmojo aukšto savininkai. Be to, dar kilo diskusija dėl jau atgyvenusio stogelio virš pirmojo aukšto pašalinimo ar renovavimo. Yra gyventojų, kurie norėtų, jog stogelis jiems tarnautų kaip antro aukšto terasa, tačiau niekaip nesutariama, kas už papildomus darbus turės sumokėti.
Geriausi pavyzdžiai
Tarp geriausių renovacijos pavyzdžių buvo paminėti baigiami renovuoti du pastatai – Lietuvininkų g. 14A ir Pramonės g. 9. Jų atnaujinimas turėtų būti baigtas iki lapkričio 1 dienos. Šiuos pastatus po posėdžio aplankė visi darbo grupės nariai.
Lietuvininkų g. 14A namo bendrijos pirmininkas F.Degutis pasakojo, kad jis sutiko tapti renovacijos darbų užsakovu ir prižiūrėtoju – tokius įgaliojimus jam suteikė visi daugiabučio gyventojai. F.Degutis neįsivaizduoja, kad namo renovacija galėtų būti efektyvi, sėkminga ir atlikta gyventojams naudingiausiomis sąlygomis, jeigu jų interesams atstovautų Savivaldybės paskirtas asmuo ar kokios nors remontu suinteresuotos įmonės atstovas.
F.Degutis pasakojo, kad daugiabučių namų renovacijos programoje yra daug trūkumų, dėl kurių renovacijos užsakovai gali patirti daug finansinių nuostolių. Tik namo šeimininkas geriausiai gins namo gyventojų interesus, kad remontas būtų atliktas racionaliausiai.
Visų pirma, pasak F.Degučio, ydinga, kad renovacijos projektų parengimui leidžiama panaudoti tik apie 1,5 tūkst. Lt. Todėl tie projektai būna paruošti šabloniškai, ko gero, net neapžiūrėjus konkretaus pastato.
Pasak F.Degučio, renovuojamo namo gyventojai, prieš planuodami renovacijos darbus, net nežino, kokią jie galės gauti valstybės paramą. Paradoksalu, kad techniniuose projektuose suskaičiuotos renovacijos darbų sąmatos dažnai pasiekia 1,5 mln. litų, o, pavyzdžiui, jų namui valstybės nustatyta riba paramai gauti buvo tik 680 tūkst. litų. Taigi jeigu projektas būtų nekoreguotas iki smulkmeniškų nurodymų (kuriuos langus ar duris keisti ar kokių darbų atsisakyti), gyventojai 20 metų būtų įklampinti į dvigubai didesnes skolas nei racionaliai reikia.
F.Degučiui pavyko pasiekti, kad renovacijos darbų rangovas kiekvieno buto savininkui suteiktų informaciją, kokie renovacijos darbai jam yra 
atlikti, kokią sumą savininkas yra skolingas bankui ir kaip skolą jis grąžins per 20 metų, mokėdamas mažesnį mokestį už šilumą.
F.Degutis jau dabar yra įsitikinęs, jog jų namas už šilumą mokės 50 proc. mažiau nei lig šiol. Be to, daugiabučių namų renovacijos I etapo dalyviams pasisekė, kad jiems valstybė kompensuos 40 proc. patirtų renovacijos išlaidų. Su kiekvienu vėlesniu renovacijos etapu valstybės paramos dalis bus mažinama.
Aplankius F.Degučio prižiūrimą statybvietę įsitikinta, kad tame name jau trys ketvirtadaliai darbų atlikti, o rytinės pusės fasadas jau paruoštas dažyti. Namo cokolis bus pilkas, siena – geltona. Raudonai nudažyti balkonai visame name bus apšiltinti ir įstiklinti vienodais langais, rūsyje liks trigubai mažiau langų.
F.Degutis džiaugėsi dar vienu pasiekimu. Jam, bene pirmajam Lietuvoje, pavyko pasiekti, kad į renovacijos darbų sąmatą būtų leista įtraukti ir rekuperacinės ventiliacijos įrengimus. Taigi Lietuvininkų g. 14A daugiabučio gyventojai kol kas vieninteliai Šilutėje turės tokią modernią ventiliacinę sistemą, kuri sudaro galimybę kiekvieną butą vėdinti nepravėrus langų ir neprarandant šilumos.
Dar vienas baigiamas renovuoti daugiabutis – Pramonės g. 9. Šalia jo stovi toks pat daugiabutis, bet jis – nerenovuojamas. A.Šaulys mano, kad žiema abiejų namų gyventojams bus geriausias pavyzdys, ar verta skubėti renovuoti namą, – žmonės galės palyginti kaimynų išlaidas už sunaudotą šilumą.
Išvados
UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius A.Šaulys dėkojo Energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose darbo grupės nariams ir jos pirmininkui A.Balčyčiui už pirmą kartą surengtą tokį susitikimą.
A.Balčytis, apibendrindamas darbo grupėje išgirstą informaciją, gyrė F.Degutį už jo pasiaukojamą darbą savo kaimynų labui. Jis apgailestavo, kad ne kiekviename name, kuris siekia ar sieks renovacijos, gyvena tokių kaip F.Degutis inžinierių, turinčių vadybos magistro diplomą. Todėl, pasak A.Balčyčio, vertėtų Savivaldybei įsteigti viešąją įmonę, kuri galėtų kompetentingai padėti daugiabučių namų gyventojams. Jo nuomone, jau dabar aišku, kad tokių namų gyventojai nedelsdami turi steigti namų bendrijas, kad taptų šeimininkais ne tik savo butų, bet ir viso pastato, ir tarp savo kaimynų surastų kompetentingų žmonių, galinčių imtis viso pastato renovacijos organizacinių reikalų.