Neseniai Vilniuje, Lietuvos mokinių neformaliojo ugdymo švietimo centre, dvyliktą kartą surengtas respublikinis projektas „Mūsų lobynai“. Šio projekto vyriausių dalyvių grupės nugalėtoja tapo Šilutės pirmosios gimnazijos antrokė, juknaitiškė Greta Gudaitytė.
Projektas „Mūsų lobynai“ jungia dvejas varžytuves – „Atverk tautos lobynų gelmes“ ir „Tarmių lobynai“.
Šio projekto tikslas yra skatinti jaunąją kartą domėtis savo kultūra, tarme, jos šaknimis ir taip ją puoselėti.
Projektas „Mūsų lobynai“ yra suskirstytas etapais. Pirmasis vyko Klaipėdos Sendvario progimnazijoje, kurioje varžėsi atstovai iš Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionų. Šiame ture Šilutės pirmosios gimnazijos 2c klasės mokinė Greta Gudaitytė, kuriai padėjo pasiruošti mokytoja Vaida Galinskienė, laimėjo pirmąją vietą.
Penkių regionų varžytuvių pirmųjų vietų nugalėtojai toliau vyko į Vilnių rungtis dėl geriausiųjų titulo. Vilniuje susirinko 15 dalyvių iš visos Lietuvos, kurie buvo suskirstyti į 3 amžiaus grupes. Greta priklausė vyriausiųjų grupei ir ten laimėjo vėl 1-ąją vietą!
Laimėtojams buvo įteikti Lietuvos švietimo ministro D.Pavalkio pasirašyti padėkos raštai ir papildomos dovanos. Raštus ir prizus taip pat gavo ir dalyvius ruošę mokytojai.
Labai džiaugiamės ir didžiuojamės mūsų gimnazijos mokine Greta Gudaityte, sveikiname ją ir linkime toliau puoselėti senąją lietuvininkų tarmę, nepaleisti šio arkliuko vadžių iš rankų. Taip pat dėkojame jos mokytojai Vaidai Galinskienei už pastangas ruošiantis konkursams ir renginiams.
Pakalbinome Gretą, norėdami daugiau sužinoti apie įdomų jos pomėgį.
– Kodėl nusprendei mokytis lietuvininkų tarmės ir kiek laiko tai truko?
– Juknaičių pagr. mokykloje lankiau folkloro ansamblį „Skalviai“, kuriame vadovė Rasa Gailiuvienė ir sudomino mane mokytis šios tarmės. Lietuvininkų tarmė mane patraukė savo neįprastais žodžiais ir faktu, jog ji sparčiai nyksta ir ją reikia „gaivinti“. Lietuvininkų tarmės rimčiau mokytis pradėjau nuo 7 klasės.
– Kaip manai, kodėl laimėjai šį konkursą?
– Lietuvininkų tarmė Didžiajai Lietuvai yra egzotiška, daug kam negirdėta. Vertintojams patiko savotiškas žodynas, taip pat įtikinamas, pagal amžių tinkamas tekstas, kurį sukūrė mano mokytoja Vaida Galinskienė. Manau, tai ir papirko komisiją.
– Kokie įspūdžiai po konkurso?
– Man buvo įdomu paklausyti kitų regionų tarmių, tokių skirtingų ir patrauklių. Be to, maloniai nustebino ir tai, kad daug žmonių domisi mūsų, mažlietuvių, tarme. Po pasirodymo sulaukiau daug klausimų ne tik apie įvairių žodžių reikšmes, bet ir apie tautinį kostiumą, mano pačios patirtį.
– Ar praverčia gyvenime tau ši tarmė?
– Taip, nes šios tarmės daug posakių, žodžių dažnai pati pavartoju. Neseniai vykusioje lietuvių kalbos įskaitoje buvau pasirinkusi temą apie etnografinius regionus ir ten pristatydama Mažąją Lietuvą kalbėjau tarmiškai.
– Ar žadi sieti savo gyvenimą su lietuvininkų tarme?
– Kol baigsiu gimnaziją, su šia tarme tikrai nesiskirsiu, toliau jos mokysiuosi ir dalyvausiu konkursuose ir renginiuose. Baigusi gimnaziją toliau stengsiuosi ją puoselėti.
– Kokioje dar veikloje, susijusioje su lietuvininkų tarme, dalyvauji?
– Dalyvavau Bikavėnų festivalyje „Pažinsi tautosaką – atrasi save“, konkurse „Tramtatulis“. Etnografės Indrės Skablauskaitės inicijuotoje garsiajuostėje „Ir vėl saulelė…“ skaičiau K.Donelaičio „Metų“ ištraukas tarmiškai, dalyvavau LRT televizijos laidoje „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“.