Režisieriaus A.Puipos filme „Kamanių medus“ Ventėje filmavosi ir šilutiškiai

filmasPo Velykų, balandžio 4 dieną, Ventėje dirbo vienas garsiausių Lietuvos režisierių Algimantas Puipa su filmavimo grupe. Dieną Šilutės krašte jie praleido kurdami vaidybinį filmą „Kamanių medus“. Filmas, kurio biudžetas yra 680 000 eurų, kuriamas pagal Torgny Lindgreno to paties pavadinimo romaną, o jame pasakojama dviejų brolių istorija.

Filmo gamybos vadovas Kristijonas Puipa pasakojo, kad Ventėje buvo filmuojama filmo pradžia, nes Ventės peizažas atitiko neįvardintą skandinavišką salą.

Masinei filmo scenai kūrėjai kvietė nusifilmuoti ir šilutiškius, tačiau buvo keliami specialūs reikalavimai jų išvaizdai: jie turėjo būti skandinaviškos išvaizdos – aukšti, švieios odos ir plaukų.

Šioje lietuviškoje juostoje nusifilmavo ir trys Šilutės teatro aktoriai – Alma Rimkevičiūtė, Vygantas Paldauskas ir Vytautas Bartuška. O vienas pagrindinių aktorių – Juozas Budraitis yra kilęs iš Švėkšnos.

„Esu labai patenkinta, jeigu dar kartą pakvies, būtinai filmuosiuos“, – įspūdžiais dalinosi A.Rimkevičiūtė.

Knyga pasakoja dviejų brolių istoriją

T.Lindgreno knygoje pasakojama apie du vienas kitą niekinančius brolius – Hadarą ir Olofą, kurie visą gyvenimą praleidžia toje pačioje vietoje, tačiau skirtinguose namuose. Jiedu gyvena vienas priešais kitą, tačiau visiškai nebendrauja.

Hadaras ir Olofas tyliai rungtyniauja, laiko vienas kitą aršiausiais konkurentais. Jie varžosi, kuris ilgiau išgyvens, nepasiduos mirčiai: Hadaras pasiryžęs nenumirti anksčiau nei Olofas, o šis – anksčiau nei Hadaras.

Vieną dieną į šių dviejų vyrų gyvenimą įsiveržia rašytoja, kurianti knygas apie šventuosius. Ji trumpam apsistoja Hadaro namuose, tačiau užtrunka čia daug ilgiau nei tikėjosi. Išsiaiškinusi, kad priešais gyvena Hadaro brolis, ji ima lankytis ir jo namuose, taip nutiesdama savotišką tiltą tarp dviejų priešininkų namų. Kaip iš pravertos skrynios ima byrėti paslaptys ir priežastys, dėl kurių broliai vienas nuo kito atitolo, ėmė jausti nepaaiškinamą neapykantą vienas kitam. Hadaras ir Olofas mylėjo ir prarado vieną moterį, turėjo sūnų, kurį abu laikė savo vaiku. Mylimosios netektis paveikė brolius, jiedu ėmė kaltinti vienas kitą, atsiskyrė ir negrįžtamai atitolo.

Atvykėlė ima pamažu artinti brolius vienas prie kito: Hadarui pasakoja apie Olofą, o šiam – apie Hadarą. Jiedu nejučia ima vienas apie kitą klausinėti, domėtis kaip kuriam sekasi. Ryšys tarp brolių atsinaujina, nors jie patys to ir nepripažįsta. Pripažinę, kokie vienas kitam vis dėlto yra svarbūs, Hadaras ir Olofas tarsi nustoja kovoti. Jiedu miršta kone tuo pačiu metu, o jų kūnus vieną šalia kito suguldo moteris, netikėtai atsidūrusi tinkamoje vietoje, tinkamu laiku.

Šilutės peizažai artimi E.Vaito kūrybaifilmas su_rezisieriumi

K.Puipa „Šilutės naujienoms“ patvirtino, kad filmas „Kamanių medus“ kuriamas pagal to paties pavadinimo T.Lindgreno romaną. Jis atskleidžia, kad filmas „Kamanių medus“, tai ilgus metus brandintas režisieriaus A.Puipos kūrinys. Prieš 15 metų švedų scenaristas Jonas Cornelis parašė scenarijų,  buvo gauta švedų finansavimo dalis, turėjo vaidinti švedų aktoriai. Tačiau negavus Lietuvos finansavimo dalies, romano autorinės teisės baigė galioti ir darbas nutrūko.

Tačiau 2017 metais filmo kūrimo darbai atgimė. Filmavimą iš dalies remia Lietuvos kino centras. Filmo biudžetas 680 000 eurų, Lietuvos kino centras skyrė 460 000 eurų.

Filmavimas prasidėjo praeitų metų spalyje, Anykščių rajone – skandinaviškoje sodyboje, tęsiamas pavasarį jau pajūrio potvynio apsemtose vietose . Filmo premjera numatoma gruodžio mėnesį.

K.Puipos klausėme, kokią svarbiausią žinutę filmas neša žiūrovams?

Jis pasakojo, kad romanas „Kamanių medus“ yra apie tai, kad neapykanta sujungia du žmones taip pat stipriai, kaip meilė. Tai moderni šiaurietiška saga Kaino ir Abelio tema. Dabar kuriamo filmo versijoje veiksmas vyksta nedetalizuojamoje  šalyje, numanant, kad tai sala kažkur Baltijos jūroje, šiaurietiškoje aplinkoje.

Filmo siužete hagiografinių knygų rašytoja, skaitydama paskaitas apie šventųjų gyvenimus užklysta į salą, kur vienas iš klausytojų – Einaras pasiūlo jai nakvynę. Ketindama apsistoti tik vienai nakčiai, ji pasilieka pas Einarą kur kas ilgiau ir pamažu įsitraukia į keistą dviejų besivaidijančių brolių gyvenimą.

Ieškant vizualinės filmo koncepsijos buvo  remiamasi amerikiečių dailininko Andrew Wyeth (Endriu Vaito) kūryba. Šilutės apylinkių peizažai artimi dailininko drobėse užfiksuotiems vaizdams, todėl čia, Ventėje, buvo filmuojama filmo pradžia. Pasak K.Puipos, filmuoti Ventėje sekėsi neblogai, tik darbus trikdė aštri pavasariška saulė.

Pagrindiniai aktoriai Viktorija Kuodytė, Juozas Budraitis, Povilas Stankus. Beje, kino, televizijos ir teatro aktorius, fotografas, kultūros diplomatas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Juozas Budraitis yra mūsų kraštietis, kilęs iš Švėkšnos. Ne taip seniai, praėjusių metų spalio pabaigoje jis svečiavosi Šilutės bibliotekoje, kur atidarė savo fotografijų parodą „Mano kinas. 1970-1990“.

Paliko geriausius įspūdžius

filmas maitina_avisPrieš filmavimą Šilutės rajone kūrybinė grupė paskelbė, kad ieško įvairiaus amžiaus vyrų ir moterų, norinčių filmuotis lietuviškame vaidybiniame filme.

„Susidomėjimas buvo didelis, norinčiųjų filmuotis daug, bet atsirinkome skandinaviškų bruožų žmones“, – sakė K.Puipa. Kriterijus atitiko ir Šilutės teatro aktoriai, kurių nuotraukas filmo kūrybinei grupei buvo nusiuntusi teatro direktorė. Vėliau aktoriai sulaukė skambučio, kad yra kviečiami atvykti pasirinkti aprangą.

A.Rimkevičiūtė sako, kad filmuotis buvo be galo smagu. Ji kartu su kitais vienai dienai parinktais aktoriais filmavosi masinėje scenoje – stovėjo ir žiūrėjo į vandenį, lygtai į jūrą, laukė, kvietė banginį, tarsi kalbėjo maldą… Tuo tarpu pagrindinis aktorius vaikščiojo tarp jų ir taipogi žiūrėjo į vandenį.

„Ten nėra daug žodžių ir aktyvaus veiksmo. Tikras lietuviškas filmas. Ramuma visur“, – sakė ji.

Šilutiškė vaidybiniame filme vaidino antrą kartą.  Pirmą kartą filmavosi, kai buvo studentė Muzikos akademijoje. Anot jos, tai yra visai kitokia vaidyba. Vaidindamas teatre aktorius nebegali ištaisyti savo klaidų, tuo tarpu kine jas galima taisyti. Alma sako, kad jai labiau patinka aktorės darbas teatre, bet dabar ji įsitikino, kad žymiai lengviau filmuotis kine, nes netinkamai pasirodžius, galima perfilmuoti.

Ji džiaugiasi Ventėje praleista diena – visi aktoriai, visa filmavimo grupė buvo nuostabūs ir laikas praleistas su jais paliko kuo geriausius įspūdžius.