Interneto portalas lrytas.lt publikuoja tinklaraščio „Riebus katinas“ atsiliepimus apie įvairias šalies maitinimo įstaigas.
Neseniai „Riebus katinas“ lankėsi Šilutės kavinėje „Klumpė“ ir jį nustebino puiki virtuvė, aplinka, aptarnavimas.
Siūlome susipažinti su skonio vertintojo įspūdžiais.
Kai už lango tikra lietuviška vasara, apsiniaukę, lyja, o Palangoje toks liūdesys, nors vilku stauk, šokame į automobiliuką ir lekiame. Tiesa, kur mes lekiame? Lėksime ten, kur galima skaniai pavalgyti. Važiuojame į Šilutę, barą „Klumpę“. Ne iš vieno teko girdėti liaupsių apie šios kavinės virtuvę, liko patiems tuo įsitikinti.
Kavinę radome greit. „Klumpė“ – nedidelė kavinukė, salėje – kokie septyni staliukai. Tad labai apsidžiaugiame radę vieną laisvą. Ant staliuko randame meniu. Geras sprendimas, pagalvojau, galime iškart pradėti rinktis. 
Pasakysiu, malonu vartyti meniu, kuriame kainos protu suvokiamos. Ar kelionėje taip praalkau, ar kaip, bet smegenėlės užsirašė net kelis patiekalus, kuriuos norėsiu čia suvalgyti. Tik po to supratau padaręs didelę klaidą.
Malonu, kad padavėja mus greit pastebėjo. Žiūrėdamas į užsakymą priimančią merginą prisiminiau ir aš save, kai žengiau pirmuosius žingsnius šioje darbo sferoje. Jaudulys, atvirumas ir ta baimė susimauti.
Turiu iš anksto pagirti šią padavėją, jos darbe nepastebėjau jokių klaidų. Dėmesys klientams buvo superinis. Kadangi esu Katinas, matau viską, kas vyksta aplinkui mane ir prie kitų stalų.
Užsisakome. Draugė išsirenka firminį vištienos kepsnį „Klumpė“. O aš užsisakau kaip tikrai riebus katinas: aitriųjų paprikų sriubą, kepsnį „Ąžuolas“ ir desertui – vieną cepeliną iš serijos XL.
Kai atnešė sriubą, tik tada supratau, kodėl padavėja taip šypsojosi priimdama užsakymą. Matyt, ji jau tada suprato, kad šis kiekis man bus sunkiai įveikiamas.
Sriubos buvo geras dubuo, ji tokia tiršta, su gera tarkuoto sūrio kepure. Valgiau ir tiesiogine to žodžio prasme kaifavau, sriuba buvo labai skani. Mintyse prabėgo prisiminimai apie panašias valgytas sriubas kitur, jos neprilygo šiai nei skoniu, nei kaina. Tad suvalgęs sriubą aš jau apie kepsnį nebegalvojau, o cepeliną jau ir pamiršt norėjosi.
Bet kai ant mūsų stalo atplaukė dvi gigantiškos lėkštės su maisto kiekiu, kurio užtektų pamaitinti mažiausiai keturiems, supratau, kad kitą savaitę aš gausiu dieną naktį leisti sporto salėje, kad sudeginčiau šią skanią nuodėmę.
Abu kepsniai buvo dieviški – tiek vištienos, tiek kiaulienos. Įdarai puikiai derėjo prie mėsos. Garnyras – lietuviškas, kitaip sakant, liaudiškas. Salotos nepastovėjusios, matosi, nesenai tarkuotos, žodžiu, skanu.
Bandydamas suritinti kepsnį, vertą „Ąžuolo“ vardo, pamačiau ant stalo lentelę, kurioje buvo siūloma papildomai daržovių prie kepsnio nemokamai. Nors mano lėkštėje nebuvo vietos net žirniui kur nukristi, smalsumo genamas padavėjos paklausiau, ar galėčiau gauti papildomai daržovių ir ar už jas tikrai nereiks mokėti. Ji patvirtino, kad tai tiesa.
Žinoma, papildomai nebeėmiau, nes vos tvarkiausi su gautomis gėrybėmis. Ir vėl išniro prisiminimai: Palangoje viena kavinė, kurią nesenai paminėjau „Riebaus katino“ dienraštyje, papildomai už morkų salotas prašo 2,5 euro. Tai kaip čia taip, ponai verslininkai?
Manau, atsakymas paprastas: kodėl vieniems nenustebinti kliento papildomu šaukštu daržovių, kurių kilogramo kaina apie 1 eurą, ir turėti dar vieną patenkintą klientą bei gausybę kavinės rekomendacijų. Kitas variantas – parsisiųsti EKO morkų iš užjūrių marių, kurios augintos žmogaus nenuniokotose vietovėse ir laistytos arkties ledynų tirpdytu vandeniu, ir tada, žinoma, už tokias morkų salotas negali prašyti mažiau nei 2,5 euro, nes ekonomiškai neapsimoka. O dar žinant, kad tarkuoti metaline tarka yra nesveika, dingsta vitaminai, jas virėja tiesiog kramto, taip smulkindama kiekvienam klientui atskirai. Prisideda darbo sąnaudos… Va tada ir supranti, kad ir 2,5 pinigėlio už tokias morkų salotas mažokai, oi mažokai.
O kai atnešė cepeliną, norėdamas perteikti jo XL dydį, aš padėjau šalia šakutę. Nemeluosiu, kad aš jį įveikiau. Jis buvo supakuotas išsinešti. Nes kepsniai buvo tokie, kad norint juos suvalgyti, matyt, reiktų prieš tai dieną nevalgyti.
Dažnai manęs klausia, kur parekomenduočiau skaniai pavalgyti. Tad jei kas vyksite į Šilutės pusę, būtinai užsukite į barą „Klumpė“. Džiugu, kad miestas turi tokią kavinę. Ji pakelia kokybės kartelę ir kitoms ten esančioms kavinėms.
Neabejoju, kad Šilutė turi ir daugiau gerų kavinių. Kitąkart pasistengsiu užsukti ir į kitas.
Interneto svetainėje www.riebuskatinas.lt skelbiamas „Klumpės“ vertinimas: interjeras – 8, švara – 8, aptarnavimas – 8, maistas – 10. Iš viso: 34 balas (vidurkis – 8,5).
Tad 5 nagučiai – barui „Klumpė“.
V.Mirauskienė: „Mes tiesiog dirbame savo darbą“
Kai apie šį vertinimą pasiteiravome baro „Klumpė“ savininkės Virginijos Mirauskienės, moteris suskubo prašyti, kad tik… nieko nerašytume. Ji sakė nemėgstanti pagyrų, atvirkščiai – nuolat visų prašanti pasakyti, kas yra blogiau, mat tada jos komanda gali dar labiau tobulėti.
V.Mirauskienė prisiminė „Riebaus katino“ vizitą ir tąmomentą, kuomet pavalgęs jis priėjo prie jos ir paprašė… palydėti į virtuvę. Žinia, po tokio prašymo galima laukti visko, bet virtuvės duris pravėrusi verslininkė savo virėjoms tarė: „Šis fainas vaikinas nori jums kažką pasakyti“. O jis, anot Virginijos, sudėjo delnus vieną priešais kitą ir tarė: „Ačiū jums labai, aš taip skaniai pavalgiau“.
Verslininkė pripažįsta, kad viešojoje erdvėje pasklidus „Riebaus katino“ komentarams, svečių iš kitų miestų „Klumpėje“ dar padaugėjo. Virginija prisimena neseniai čia apsilankiusią šeimą iš Druskininkų, kurie neslėpė, kad važiuodami į Palangą, specialiai užsuko į Šilutę pavalgyti. Užsisakė tiksliai tuos pačius kepsnius ir sriubą, kuriuos valgė ir „Riebus katinas“ su drauge. Druskininkiečiai išeidami prisipažino norėję patikrinti, ar komentaras teisingas, ar išties Šilutėje yra taip puikiai ir nebrangiai maitinanti įstaiga „Klumpė“.
„Žinoma, buvo malonu, kai jie sakė, jog viskas labai patiko“, – atviravo V.Mirauskienė.
Pasak verslininkės, visa baro sėkmės paslaptis yra puikus kolektyvas. „Mes tiesiog dirbame savo darbą, sukamės ir stengiamės, kad klientai liktų patenkinti. Aš ir pati dirbu visus darbus, kai matau, kad mano moterys nebespėja“, – sakė ji.