Lapkričio 21-ąją minimos Pasaulinės televizijos dienos proga paprašyta duoti interviu TV3 televizijos rinkodaros ir viešųjų ryšių direktorė ir „Išsipildymo akcijos“ vadovė Rima OLBERKYTĖ – STANKUS sureaguoja žaibiškai. „Kaip malonu gauti laišką iš Šilutės! Šį savaitgalį su šeima trumpam į ją užsuksime aplankyti tėvų, bus gera“, – atskrieja šiltas atsakymas.
Darbuose paskendusi kraštietė Šilutėje – retas svečias. Įsisukusi į paramos projektą „Išsipildymo akcija“ ir kitosveiklos, Rima prisipažįsta, kad iš šeimos ir draugų pavogtą dėmesį stengiasi su kaupu grąžinti per atostogas ir keliones, kurias šeima be galo mėgsta. Tačiau ir televizijos jai trūktų kaip oro.
Vilniuje įsikūrusią šilutiškę rytais pažadina ne gardus kavos aromatas, o mintis skubiai keltis ir pažiūrėti, kiek pinigų per parą žmonės suaukojo „Išsipildymo akcijos“ globojamiems ligoniukams.
– Kas Jus sieja su Šilute?
– Pusę gyvenimo prabėgo šiame krašte – gimiau Šilutėje, vaikystę ir paauglystę gyvenau Traksėdžiuose. Mokiausi tuometėje Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje.
Šilutėje įvyko svarbiausia pažintis mano gyvenime. Čia sutikau savo vyrą Žydrūną Stankų. Mokėmės toje pačioje klasėje, o draugauti pradėjome nuo 17 metų.
Tėveliai čia tebegyvena, o vyro mama tebedirba Šilutės ligoninėje. Net ir dabar dažniausiai valgome daržoves, uogas, vaisius iš tėvų sodo, žuvį užsisakome iš pamario, sūnus Oliveris atostogas leidžia čia.
Išsaugojome ir senelių sodybą Šilutės rajone, tebeturime čia draugus. Su Šilute mus sieja nenutrūkstantis ryšys. Norėtųsi dažniau sugrįžti ir ilgiau pabūti.
Šilutė man – vienas gražiausių miestų Lietuvoje. Kas kartą grožiuosi senamiesčiu, gera pasivaikščioti uoste. Patinka ramesnis žmonių gyvenimo ritmas: atrodo, kad čia laikas priklauso nuo žmogaus, o ne žmogus nuo laiko.
– Kada supratote, kad Jūsų pašaukimas – televizija?
– Televizija vieną dieną atėjo pati ir, matyt, visam gyvenimui. Pradėjusi studijas Vilniuje, netrukus įsidarbinau vienoje kino distribucijos kompanijoje. Kino versle, viešųjų ryšių ir rinkodaros srityje dirbau beveik 4 metus, kol mane pastebėjo televizijos prodiuseriai ir pakvietė tapti pirmojo Lietuvoje realybės šou „Akvariumas“ atstove spaudai.
Vėliau sekė dar keli pramoginiai projektai ir galiausiai – šiuo metu didžiausias Lietuvoje TV3 ir SEB banko paramos projektas „Išsipildymo akcija“. Akcija startavo 2003-aisiais, buvau pirmoji šio projekto vadovė, o šiemet jau švenčiame akcijos dešimtmetį. Atrodo, tiek metų prabėgo, o viską atsimenu, lyg tai būtų nutikę vakar. Tokia ta televizija – kartą joje pradėjęs dirbti, vargu ar gali su ja atsisveikinti.
TV3 televizijoje su TV laidomis ir projektais dirbu nuo 2002-ųjų. 2004-aisiais tapau TV3 televizijos atstove spaudai, vėliau – ir televizijos TV6. Dabar mūsų grupė dar labiau išaugo: turime ir televizijos kanalą moterims TV8, televiziją internete „TV3play.lt“, radiją „Power Hit Radio“, kuris kitąmet švęs dešimtmetį. 2007-aisiais – buvau pakviesta prisijungti prie koncerno SBA, kuriam priklauso ir „Šilutės baldai“, komandos. Ten pavadavau motinystės atostogų išėjusią viešųjų ryšių ir rinkodaros direktorę.
Po metų ir pati tapau mama – su vyru Žydrūnu susilaukėme sūnaus Oliverio. Oliverį auginau dvejus metus, nes manau, kad pirmieji metai ypač svarbūs mažyliams. Dalį motinystės atostogų praleidome Prancūzijoje, kur mano vyras žaidė krepšinį „Reims Champagne Basket“ komandoje. Komanda tapo 2010 metų čempionais, į Lietuvą grįžome su aukso medaliu. Tais pačiais metais sugrįžau į TV3.
– Jūs – TV3 televizijos rinkodaros ir viešųjų ryšių direktorė. Kokia atsakomybė tenka darbe?
– Svarbiausi mano ir komandos darbai – rūpintis mūsų kanalų įvaizdžiu, kurti rinkodaros ir viešųjų ryšių strategijas laidoms ir projektui reklamuoti, informuoti visuomenę apie pokyčius eteryje ir laimėjimus. Kiekviena televizija, kaip žmogus, turi savo veidą: dvidešimtmetį pasitinkanti TV3 televizija ir jos programa skirta visai šeimai. Šiemet 10 metų eteryje atšventęs kanalas TV6 orientuotas į jaunesnę auditoriją, o TV8 prieš metus buvo specialiai sukurta moterims, vyresnėms nei 35-erių metų. Daug dėmesio skiriame televizijai internete, radijo stočiai. Man tenka visa atsakomybė už priimtus rinkodarinius sprendimus, biudžeto paskirstymą, sutartis, derybas.
– Nesigailite pasirinkusi šį kelią?
– Negali gailėtis to, kuo gyveni. Būna, vakarais pagalvoju, kad galėčiau dirbti ramesnį darbą, uždaryti biuro duris ir ilsėtis. Bet rytais man net kavos nereikia – geriausias žadintuvas yra kompiuterio langelis, kuris parodo, kiek geros valios žmonių jau suaukojo ligoniukams ir globos namų auklėtiniams, kuriuos globoja „Išsipildymo akcija“.
Televizija išlieka galingiausia žiniasklaidos priemone visame pasaulyje ir tai kasdien skatina galvoti apie naujas idėjas, socialinius projektus, ką užimdama tokias pareigas aš galiu nuveikti vardan visuomenės ir Lietuvos. Negalėčiau dirbti tik dėl atlyginimo.
– Kaip atrodo darbo diena?
– Kasdienis mano darbas – nenutrūkstantis bendravimas su prodiuseriais, kurie kuria mums laidas. Tariamės dėl laidų anonsų filmavimų, fotosesijų, reklaminių stendų ir skelbimų, laidų pristatymų. Taip pat – naujų rinkodaros idėjų generavimas, darbų delegavimas komandos nariams, bendravimas tarp skyrių – programų, reklamos planuotojų, komercijos, finansų ir kitų.
Dažnas žiūrovas nė nenutuokia, kaip kuriama televizija. Juk tam, kad žmogui beliktų tik paspausti pultelį, įsitaisyti ant sofos ir pamatyti mėgstamą programą, dirba tūkstančiai žmonių. Kiekviena laida, serialas, koncertas ar projektas kuriamas geriausių savo srities specialistų: prodiuserių, vedėjų, dainininkų, aktorių, stilistų, garso ir video operatorių, scenografų, scenaristų, režisierių, asistentų ir kitų.
– Ar užtenka laiko šeimai, draugams? Kaip pailsite nuo darbo?
– Laiko paroje yra tiek, kiek yra, negali nusipirkti papildomų poros valandų per savaitę ar kelių savaičių per metus. Tenka suktis. Kartais dėmesio draugams ir šeimai lieka mažiau, kartais miego pritrūksta, bet atsigriebiame per atostogas. Kaip tik jos yra geriausias poilsis nuo darbų.
Mėgstame keliauti – esame išmaišę pusę Europos, dalį JAV, bet norimų pamatyti vietų sąrašas vis ilgėja. Kadangi didžioji dalis šeimos draugų yra kolegos – televizijos laidų vedėjai, krepšininkai, žurnalistai, ir laisvalaikiu neišvengiame pokalbių apie darbus.
– Dažnai girdime, kad televizija – liga. Ar tai tiesa?
– Televizija yra gyvenimo būdas. Ji – kaip šeimos narys ir žiūrovui, ir darbuotojui, kuris dirba televizijoje.
Televizijoje, žinoma, yra ir kitų ligų, viena populiariausių – „žvaigždžių liga“. Per tiek metų esu susidūrusi su žmonėmis, kurie neatlaikė didelio dėmesio ir pasikeitė. Teko gydyti ne vieną „žvaigždūną“.
– Televizija pataikauja žiūrovų skoniui ar – atvirkščiai – jį formuoja?
– Televizija, kaip restoranas, turi tradicinį valgiaraštį ir naujienų, kurios gali nustebinti, praplėsti akiratį. Mūsų televizijų tikslas – pateikti žiūrovui kokybišką programą: geriausius užsienio serialus, aktualiausias laidas, įdomiausius pramoginius projektus.
Labai svarbūs socialiniai projektai – „Išsipildymo akcija“, „Lietuvos garbė“, taip pat „Šeimos diena“ – naujovė, kurią norime paversti tradicija, kad tądien visi daugiau laiko skirtume savo šeimoms.
– Kas Jums gyvenime teikia didžiausią laimę?
– Didžiausia laimė – mano šeima: sūnus sveikas, guvus berniukas, vyras – nuostabus žmogus, gyvename jaukiuose namuose, esame sveiki, turime darbus, mus myli tėvai. Akimirkos su artimaisiais – brangiausios. Jei šeimoje viskas gerai, jokie sunkumai, bėdos nebaisios.
– Kokias vertybes norėtumėte perduoti sūnui?
– Atrodo, jau pavyko perduoti nemažai. Oliveriui vos ketveri, bet jis žino, kad jei nori naujo žaislo ar saldainio, juos reikia „užsidirbti“. Žino ir kad artimam žmogui svarbu dažnai sakyti „myliu“, rūpintis artimu. Į visas keliones imame jį drauge – jau dabar jis apkeliavęs Prancūziją, Belgiją, Liuksemburgą, buvome JAV, Turkijoje, kaimyninėse valstybėse. Oliveris auga pasaulio piliečiu ir žino, kad pasaulis didelis.
Pernai, pamatęs siužetą apie sunkiai sergantį berniuką Gabrielių „Išsipildymo akcijos“ finale, savo iniciatyva padovanojo jam keliolika savo mašinyčių ir traukinių – jis tiki, kad berniukui tai gali padėti pasveikti ir būti linksmesniam. Taip pat, jis žino, kad yra vaikų, kurie neturi mamyčių ir tėvelių, neturi ko valgyti, yra skriaudžiami. Mes kalbamės apie tai ir stengiamės padėti likimo nuskriaustiems žmonėms. Abu su vyru tikime, kad Oliveris užaugs geras žmogus.
– Didžiausias šių metų arba viso gyvenimo atradimas, laimėjimas.
– Didžiausias gyvenimo atradimas man – mano tėvai, jų kantrybė, dėmesys, gebėjimas nesikišti kai nereikia, ir padėti tyliai, tuomet kai, reikia. To nevertinau, kol pati netapau mama. Esu tėvams dėkinga, kad mane užaugino, nes tiek pasiekiau tik jų dėka.
– Ką palinkėtumėte Šilutės jaunimui?
– Jaunimui palinkėčiau svajoti, nes žmogus savo protu, talentu ir pastangomis gali pasiekti net daugiau, nei svajoja. Norintiems dirbti televizijoje, kaip ir bet kuriame darbe, galioja tos pačios taisyklės – svarbiausia mylėti tai, ką darai, gyventi tuo, nusiteikti, kad laukia sunkus, atkaklus darbas, ir pergalė ateis.
Projektas”Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.