Pokalbis su krepšininku Deividu DULKIU prieš pat jam išvykstant į Lietuvos krepšinio rinktinės treniruočių stovyklą Druskininkuose – Šilutės sporto mokyklos kiemelyje. Su šios mokyklos sporto sale susiję visi ryškiausi krepšininko prisiminimai iš Šilutės.
Prieš išvykdamas mokytis į Jungtines Amerikos valstijas, paskutinius dvejus metus čia jis praleisdavo po 6 valandas per dieną.
Atstovauti savo šaliai buvo D.Dulkio svajonė nuo tos dienos, kai pradėjo žaisti krepšinį. Dabar atkaklaus darbo dėka svajonė tapo pasiekiama ranka.
Atsisakė eiti į šokius
Būdamas septyniolikos D.Dulkys vienuoliktoje klasėje paliko namus ir išvyko į mokyklą Amerikoje, Virdžinijos valstijoje. Iki tol jis žaidė Šilutės sporto mokykloje, kartais jaunam žaidėjui pasitreniruoti su vyrais leisdavo treneris Robertas Kuncaitis, tuo metu vadovavęs „Šilutės“ krepšinio komandai.
„Visada norėjau išvažiuoti, nes užaugau Šilutėje, kur daug draugų krepšininkų jau mokėsi Amerikoje. Kai man atėjo ta galimybė – nedvejojau, nes žinojau, ko noriu siekti“, – sakė Deividas.
Išvažiavo negalvodamas nieko, su atviromis mintimis – kas bus, tas bus. Vidury metų buvo įmestas į rūpesčių sūkurį: kaip išgyventi, mokytis, todėl namų ilgesys per daug nekankino. Atvažiavęs į Ameriką galvojo, kad angliškai kalba gerai, bet ten suvokė, kad suprasti vietinį žargoną, specifinius posakius yra daug sudėtingiau, nei manė.
D.Dulkys prisipažįsta, kad sunkiausia buvo prisitaikyti prie kultūros skirtumų, kurie gana ryškūs.
„Džiaugiuosi, kad aplinkiniai žmonės man padėjo. Kartais pasijuokė, bet ne dėl to, kad norėtų įžeisti ar pažeminti, o kad buvo iš tikrųjų juokinga“, – pasakojo krepšininkas.
Paklaustas apie kvailystes gyvenime, D.Dulkys šypteli, prisiminęs kuriozišką atvejį tik nuvažiavus į JAV. Vidurinėje mokykloje vyksta šokiai, kur dažniausiai vaikinai pakviečia merginas. Taip nutiko, kad panelė buvo iniciatyvi ir pati pakvietė vaikiną.
„Kažkaip tiesiai šviesiai ir pasakiau, kad nenoriu eiti, nes tu man negraži… Tada net nepagalvojau, kad ją baisiai nuvyliau, o draugai dar iki dabar iš manęs juokiasi, prisiminę šitą mano pasakymą“, – prisiminė Deividas.
Išvaizdus krepšininkas neslepia, kad merginų dėmesio sulaukdavo daug, bet studijuodamas Floridos valstijos universitete vadybą, pirmame kurse susipažino su mergina, todėl pagundoms nebepasiduodavo. Po trejų metų draugystės prieš porą savaičių krepšininkas savo draugei 23-ejų amerikietei Mccal Maynor pasipiršo. Pasak Deivido, Mccal vyks su juo į bet kurią šalį, kurioje pasirašys kontraktą ir žais.
„Žiūrėsim, kas bus. Aišku, noriu žaisti krepšinį toliau, tik nežinau, kur jį žaisiu. Dabar noriu pasiruošti rinktinei, o planuoti po to“, – ateities prognozuoti nedrįso krepšininkas.
Sirgaliai dievino krepšininką
Floridos valstijos „Seminoles“ komandoje sublizgėjęs D.Dulkys pakeitė komandos istoriją. Floridos valstijos universitetas pirmą kartą savo istorijoje tapo Atlantos vandenyno pakrantės konferencijos (ACC) čempionu, finale parklupdęs galingąjį Šiaurės Karolinos universitetą.
ACC yra viena stipriausių JAV studentų krepšinio lygos NCAA konferencijų. Per paskutinius 16 metų tik du kartus šios konferencijos titulą iškovojo ne dominuojančios Djuko ar Šiaurės Karolinos universiteto komandos.
Pademonstravęs puikų žaidimą, D.Dulkys tiesiogine prasme buvo nešiojamas ant rankų, salė skandavo jo vardą ir vadino didvyriu. Pasak Deivido, kaip ir visur, buvo visko.
Geriau sužaidi – visi tave myli, ne taip pasižiūri – apšneka. Kai universiteto komanda ėmė vis geriau žaisti, visi ėmė rodyti vis daugiau dėmesio. Amerikoje, kaip ir Lietuvoje, krepšinis svarbus ir didelis dalykas, todėl krepšininkai nuolat buvo stebimi po padidinamuoju stiklu.
„Aš nesupratau, kad krepšinis yra mano kelias. Dar dabar negaliu patikėti. Išvažiavau į Ameriką visų pirma baigti universitetą, studijuoti, o krepšinis turėjo būti atsarginis planas. Man ir mano tėvai niekada nesakė, kad būsiu krepšininkas, mokslai buvo pirmoje vietoje, sakė: mokykis, mokykis, mokykis. Dabar viskas pasisuko kita puse – atrodo, kad diplomas bus planas B“, – kalbėjo D.Dulkys.
6,5 metų Amerikoje praleidęs krepšininkas ten subrendo ir išmoko, kad anksčiau vertinti dalykai iš tiesų yra ne tokie vertingi, o šeima yra pati svarbiausia.
Sesuo Kamilė oro uoste Vilniuje pasitiko Deividą tik grįžusį į Lietuvą. Tada krepšininkas juokavo, kad su sese teks daug bendrauti, kad patobulintų savo lietuvių kalbą. K.Dulkytė žurnalistams sakė, jog itin didžiuojasi begaliniu brolio užsispyrimu. Į gimtinę pasimatyti su artimaisiais D.Dulkys grįždavo kartą per metus, o mama Rasa, tėtis Virginijus taip pat aplankydavo sūnų Amerikoje.
Salėje viską užmiršta
Asmeniniai ritualai? Visą laiką prieš varžybas verždamasis kojas elastiniu raiščiu, Deividas šį procesą pradeda nuo kairės kojos. Niekada nepradeda nuo dešinės, nes taip įprato ir dabar kaskart kartodamas šį procesą pagalvoja, kad reikia laikytis įpročio.
Deivido manymu, ritualą turėti yra gerai, bet prisirišti prie jo – rizikinga. Kadangi kiekvienos varžybos skirtingos – vienoms yra laiko pasiruošti daugiau, kitoms – mažiau, nesinori priprasti, kad vėliau nebūtų nuo ritualo priklausomas.
Trenerio Kęstučio Kemzūros dėmesio D.Dulkys buvo sulaukęs dar užpernai, bet tuomet į treniruočių stovyklą neatvyko dėl traumos. Jam tą vasarą atlikta išvaržos operacija.
Šiemet žaidėjas neslepia didelių ambicijų, juo labiau kad į stovyklą atvyko jau pasiruošęs. Krepšininkas visą mėnesį Las Vegase treniravosi su žaidėjais, kurie rengiasi NBA naujokų biržai.
„Žinoma, tikiuosi patekti į rinktinę. Žinau, kad nebus lengva, nes mano pozicijoje yra ypač daug gerų žaidėjų, kurie užsitarnavę ten būti. Aš dar nieko nesu parodęs ir bijau nuvilti šeimą, Šilutę ir visą Lietuvą. Bet aš labai stengsiuosi“, – patikino D.Dulkys.
Deividas pabrėžia, kad svarbu siekti užsibrėžto tikslo ir neiššvaistyti laiko veltui, o noras turi kilti iš vidaus.
„Niekada negali pasiduoti. Aišku, visur yra skeptikų, kurie sakys, kad tu to nevertas. Man irgi yra taip pasakę… Bet aš atsipalaiduoju žaisdamas, man tai yra ne darbas, nors ir sunku, prakaituoji. Aš viską užmirštu, kai įeinu į salę“, – sakė Deividas, malonumų sąrašėlio viršuje įrašęs krepšinį.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.
