Ekspertai pažymi, kad šiemet situacija sudėtingesnė Jonavos, Visagino ir Šilutės rajonuose – čia nuostolių skaičiai išaugo.
Dažniausi susidūrimai – su stirnomis
Kiekvieną rudenį kelininkai, policijos pareigūnai ir draudikai prabyla apie žvėrių migraciją bei augančius su jais susidūrusių vairuotojų nuostolius. Antrąjį metų pusmetį susidūrimų su laukiniais žvėrimis visada yra daugiau.
Tauragės apskrities policijos komisariato atstovė Lina Banienė „Šilutės naujienoms“ sakė, jog šiemet nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 14 dienos AVPK kontroliuojamoje teritorijoje užfiksuoti 34 susidūrimo su žvėrimis atvejai. Sausį ir vasarį tokių buvo po 4, kovą jau 8, balandį – 2, gegužę – 4, birželį – 2, liepą – 6, rugpjūtį tik 1, o rugsėjį iki 14 d. – jau 3.
Dažniausiai nelaimių priežastimi tapo stirnos ir stirniukai, mat juos dabar jau galima sutikti ne tik pamiškėse, laukuose, arti kelių, bet net ir miestų pakraščiuose. Teigiama, kad būtent rugsėjo-lapkričio mėnesiais dažniausiai į kelius išbėga šernai, stirnos ir briedžiai. Pastarieji, žinoma, sukelia ir skaudžiausias nelaimes, nes susidūrimas su šiuo gyvūnu prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Briedis ne tik sunkus, bet ir aukštas, todėl po smūgio virsta į priekinį stiklą ir žūsta ar sunkiai sužalojami žmonės.
Pranešti policijai privalu
„Jei keliu prabėga vienas gyvūnas, jau reikėtų lėtinti greitį, nes, pavyzdžiui, stirnos būriuojasi ir dažniausiai migruoja ne po vieną, o būreliais“, – pataria L. Banienė.
Pasak policijos atstovės, vairuotojai turėtų išlikti budrūs ne tik pamatę apie laukinius gyvūnus įspėjančius kelio ženklus, bet ir visos kelionės metu. Ypač važiuodami pro laukus, pievas, miškus. Jei yra galimybė – reikėtų keliauti šviesiu paros metu, nes gyvūnai migruoja paryčiais arba sutemus.
Prieš kelionę reikėtų pasirūpinti ir valytuvų kokybe, stebėti kelkraščius, o pastebėjus bet kokį judėjimą – mažinti greitį.
Ar visi vairuotojai praneša apie tokius atvejus? Pasak L. Banienės, jei vairuotojas nori gauti draudimo išmoką, jis privalo pranešti, nes draudikams privalo pateikti ir policijos pažymą apie įvykį. Be to, pareigūnai, bendradarbiaudami su aplinkosaugininkais, ieškos medžiotojų, kurių teritorijoje įvyko nelaimė, kurie pasirūpins ir žuvusiu žvėrimi.
Mokslininkai bando perspėjimo sistemą
Visi ekspertai akcentuoja, kad su žvėrimis keliuose dažniau susiduriama antrąjį metų pusmetį, šį laikotarpį nuostolių ir draudimo išmokų skaičiai yra didesni.
„Pernai antrąjį pusmetį vairuotojams dėl patirtų nuostolių, susidūrus su žvėrimis, išmokėjome 1,3 milijonus eurų“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas Artūras Juodeikis.
„Pandeminiu laikotarpiu nuostolių buvo kiek sumažėję dėl eismo ribojimų, tačiau nuo 2017 metų skaičiai yra panašūs – per metus susidūrimų su žvėrimis skaičiai siekia apie 1,5 tūkst., išmokų sumos taip vyrauja apie 2,3 milijonus eurų. Pernai išmokų skaičiai beveik siekė 2,5 milijonus eurų per metus, visgi tendencijos panašios. Vadinasi esamos priemonės nelabai veikia, vairuotojai nėra atidesni, o aptvėrimai nelabai gerina situaciją“, – BNS teigė A. Juodeikis.
Tiesa, vilčių ateityje išvengti tokių nelaimių suteikia šiuo metu naujai bandoma mokslininkų sukurta perspėjimo apie laukinius žvėris sistema.