Gydytojas V. Morozovas sako, kad kai kurie virusai buvo aktyvūs ir vasarą, o kiti suaktyvėja šaltuoju laikotarpiu. Tačiau susirgimus nulemia ne tik orai, o lengva ligos forma ne visada įpareigoja aiškintis, koks virusas mus pričiupo.
„Idealiausia būtų atlikti tyrimus, kurių pagalba galima nustatyti koronavirusą ir gripą. Jei šie susirgimai nenustatomi, lieka kiti variantai – tai gali būti koks nors kitas virusas arba peršalimas. Šiuo metu yra greitieji testai, kurie iš karto parodo, ar sergama koronavirusu, ar gripu. Bet išlieka apie 20 proc. tikimybė, jog testai gali meluoti, tad juos galima pakartoti“, – sako gydytojas.
Jeigu jaučiami lengvi simptomai, tai ligos nustatymas nieko nepakeis. Tačiau jei būklė prastėja, gripo atveju taikomas gydymas, kuris rekomenduojamas visiems, bet jis veikia tik gripą, todėl nėra prasmės jo naudoti kitų virusų gydymui. Koronaviruso atveju gydymas rekomenduojamas tik sunkesnės būklės pacientams arba vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems lėtinėmis ligomis. Todėl jeigu sergate ir jūsų būklė prastėja, turite kreiptis į gydytojus, kurie skirs tinkančių vaistų.
Nors susirgimą iš simptomų atpažinti sudėtingiau, tai nėra neįmanoma. Peršalimą dažniausiai sufleruoja gerklės perštėjimas, nedidelė sloga, neaukšta temperatūra. Per kelias dienas simptomų gausėja: kyla temperatūra, atsiranda kosulys ir kitos indikacijos. Gripui būdinga staigi ligos pradžia, kosulys, gerklės, galvos bei viso kūno skausmas, lydinti šviesos baimė ir itin aukšta temperatūra. Koronavirusą galima atpažinti priklausomai nuo to, kokia tai yra atmaina: gali pasireikšti tiek lengvas, tiek sunkus ligos atvejis. Dažniausiai kartu su šiuo susirgimu atsiranda kvapo bei skonio sutrikimai ir didelis silpnumas, greitas nuovargis.
Susirgus nereikėtų gerti antibiotikų, nes jie veikia tik bakterijas, o sergant virusinėmis ligomis gali net pabloginti situaciją: apkrauti imuninę sistemą bei sutrikdyti mikrobiotą. „Antibiotikai skiriami, kai yra neabejotinos bakterinės infekcijos požymiai. Apie tai sprendžia gydytojas. Tokiu atveju gali būti atliekami tyrimai, imami tepiniai iš gerklės ieškant streptokoko ar kitų bakterijų. Be to, antibiotikams įsigyti reikalingas receptas ir gydytojo konsultacija, o juos vartoti profilaktikai yra žalinga“, – įspėja gydytojas.
Pasak V. Morozovo, jėgas po ligos geriausiai padeda atstatyti poilsis, dienos režimas ir sveikatai palanki mityba. Galima imti pavyzdį iš sanatorijų, kur dienos veiklos vyksta pagal iš anksto nustatytas valandas, skiriamos tikslingos maisto porcijos, leidžiama pailsėti ir skatinama užsiimti lengva fizine veikla. Nei viena tabletė iš vaistinės nepagerins imuniteto ir nepaskatins greitesnio atsigavimo.
Nors dažnas pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus griebiasi medaus, citrinos, imbiero ar česnako, jų poveikis imuniteto stiprinimui nėra įrodytas tyrimais. Taip pat, kaip karštas pienas su cinamonu ar nedidelis kiekis stipraus alkoholio. Pagrindinis jų efektas – iškylantis sentimentas apie tai, kaip vaikystėje mus gydė mama. Pagrindinis gydymas yra gausus skysčių vartojimas ir poilsis. Ligos atveju svarbiausias maistas yra skysčiai bei pakankamai angliavandenių turintys produktai, kad galėtume karščiuoti, taip pat elektrolitai – pakankamam prakaitavimui. Tad šilti skysčiai kuo puikiausiai padeda greičiau sveikti.
Pagal BNS inf.