Rugiapjūtė prasidėjo: Dievulis vienam davė, o kitam nuskandino ar išdžiovino

GRUDAI _11Grūdų supirkimo įmonės UAB „Šilutės girnos“ prieigose jau rikiuojasi traktoriai ir sunkvežimiai su javų kupinomis priekabomis. Atvežtieji šiuometinio derliaus rugiai ir kviečiai atrodo puikiai – aukso spalvos ir sausi.

Tačiau eilėse besirikiuojantys ūkininkai išsitaria, jog tas laukimas eilėje jiems primena loterijos rezultato laukimą. „Priduosi grūdus ir visas uždarbis priklauso nuo laboratorijos verdikto: pirma rūšis, antra rūšis, o kai kurių derlius paaiškėja tik pašarams nurašomas“, – dėsto laukiantys vyrai.

Žiemkenčių derlius geresnis

UAB „Šilutės girnos“ grūdų supirktuvė ir saugykla šiuo metu sulaukia ūkininkų su grūdais ne tik iš Šilutės rajono, bet ir iš visų kaimyninių savivaldybių.

Ūkininkas Antanas iš Armalėnų „Šilutės naujienoms“ guodėsi, kad jo rugiai šiemet smulkesni, o varpos trumpos. Jo nuomone, derlius trečdaliu mažesnis nei buvo kelis ankstesnius metus.

„Grynas nuostolis: iš rudens apie 20 proc. laukų permirko, o pavasarį smogusi sausra visai uždžiovino. Tai varpos ir nebeišaugo. Kaip visada, ūkininkui belieka viltis, kad kitais metais bus geriau“, – dėstė kalbintas vyras. GRUDAI A_S_NAUSEDA

Ūkininkas Audrius iš Švėkšnos taip labai nesiguodžia. Jo laukuose derlius esąs neblogas, kviečiai sausi, sunokę. Jis mano, kad laboratorija irgi patvirtins, jog jo derlius pirmarūšis, tad gali būti, kad už vieną toną grūdų jam bus sumokėta po 170 – 180 Eur.

Kalbantis su keliais ūkininkais aiškėja, kad prasčiausią derlių šiemet duoda vasarojaus javai. Žiemkenčiai, kurie nenuskendo rudeninėse liūtyse, sausrą iškentėjo ir pasirodo visai neblogai užderėjo. Vyrai pasakoja girdėję, jog vienas ūkininkas iš Laučių net po 8 tonas iš hektaro prikulia. Be kita ko, anot pašnekovų, kai kuriems ūkininkams, kurie gavo normalius derlius ir nebuvo sudarę išankstinių sutarčių su supirkėjais, tarsi pasisekė – jiems už 1 toną grūdų dabar mokama apie 10 eurų daugiau nei tiems, kurie dėl kainos yra susitarę praėjusiais metais.

Derliaus dvigubai mažiau, o išlaidų dvigubai daugiau

Tačiau ne visiems taip pavyko. Štai Kęstutis iš Gardamo sakė, kad jo laukuose šių metų javų derlius siekia vos pusę įprastinio kitų metų kiekio, nors išlaidų jis patyrė vos ne dvigubai daugiau. Rudenį žieminiai kviečiai išmirko, tad teko atsirinkti sausesnius laukus, kad prisikultų kviečių bent sėklai. O kitus laukus pavasarį teko išarti ir iš naujo užsėti vasariniais kviečiais. Tačiau ir čia gamta iškrėtė išdaigą – Dege kombainas_Lapynai_1pavasarinė sausra nudžiovino iš naujo sudygusius pasėlius – grūdai maži, varpos nedidelės. Taigi šių metų javų derlius negausus, o išlaidos dvigubos. Kęstutis šiemet nesitiki jokio pelno, anot jo, tik kaip niekad anksčiau, teko įdėti daug darbo.

Svarsto baigti „tą labdaringą veiklą“

Ūkininkas Jonas iš Žemaičių Naumiesčio augino 170 hektarų įvairių javų. Jis pasakoja, kad jau nebe pirmus metus įsitikina, jog mūsų – Pamario žemės mažiau tinkamos grūdinėms kultūroms, nei pavyzdžiui Vidurio Lietuvos dirvos. Laukai čia mažesni, o dirvožemis netolygus – viename lauke gali būti skirtingi dirvožemiai. Taigi ir šiemetinis derlius priklauso nuo to, kokiame dirvožemio lopelyje – ant kalvelės, dauboje, smėlyje, priesmėlyje ar priemolyje buvo sėta.

Kaip ir dauguma kalbintų grūdininkų, ūkininkas Jonas buvo sudaręs sutartis su grūdų pirkliais. „Dabar kyla nemenkas nerimas, kad grūdų nebus tiek kaip yra numatyta sutartimis. Lieka tikėtis jų geranoriškumo. Tačiau faktas yra ir tas, kad ir jie turi įsipareigojimus savo klientams. Tad jeigu virs grandininė reakcija, neabejoju, kad nuostolius jie dalinsis kartu su ūkininkais“, – svarsto Jonas.

Jis išsitaria, kad jau ne vieną kartą svarstė galimybę keisti ūkininkavimo kryptį – verstis gyvulininkyste, kaip daro nemažai mūsų kraštiečių ūkininkų. Tačiau Jonui akivaizdu, kad tam nebeužteks nei finansinių, nei laiko resursų, kad iki senatvės toks posūkis bent kiek atsipirktų.
„Todėl peršasi mintis baigti tą labdaringą veiklą ir užleidus ūkininkavimą jaunesniems optimistams, persikelti gyventi į miestą, kur ramu ir patogu“, – neslepia pašnekovas.

Susirūpinę visi

Šilutės savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad skyriuje pareiškimų apie tragiškus pasėlių praradimus dėl perteklinės drėgmės ar sausros dar negauta. Tačiau krašto ūkininkų nuomonė, kad šių metų derliai ir pajamos iš javų bus menkesni, šio skyriaus specialistams girdėta ne kartą. P.Budvytis pokalbiuose su ūkininkais ne kartą girdėjo, jog šie smarkiai nerimauja dėl sutarčių su grūdų supirkėjais. Jiems neramu dėl to, kad gali prikulti mažiau nei buvo įsipareigoję grūdų pirkliams.

Kaimo reikalų skyriaus vedėjas primena, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio įsakymu, remiantis meteorologiniais duomenimis, Šilutės rajone buvo paskelbta ekstremali situacija dėl sausros. Tad ūkininkams derantis su pirkliais dėl netesybų toks situacijos statusas bus svarbus argumentas.

Beja, P.Budvyčio žiniomis, LR Vyriausybės Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys jau yra įsipareigojęs paskubinti mokėti ES paramos išmokas ūkininkams už deklaruotus pasėlius.

Situaciją stebi ir Seimas

LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda „Šilutės naujienoms“ sakė, kad Kaimo reikalų komitetas nuolat aptaria situaciją Lietuvos žemės ūkyje. Visiems yra neramu dėl praėjusių metų rudens perteklinės drėgmės bei šių metų sausros padarinių. Šių metų derliai žemdirbiams tikrai nebus įspūdingi.

Kaimo reikalų komiteto iniciatyva, LR Vyriausybė yra paraginta skelbti ekstremalią situaciją. Tai reiškia, kad ūkininkai, nepajėgiantys įvykdyti sutarčių dėl produkcijos trūkumo, galės pasinaudoti neįveikiamos jėgos išlyga.

Be to, komitetas įpareigojo Žemės ūko ministrą paankstinti ES paramos išmokų už deklaruotus pasėlius mokėjimą. Todėl apie 80 proc. ūkininkų išmokas gaus jau šių metų rudenį ir iki Naujųjų metų. Niekad taip anksti išmokos dar nebuvo mokėtos.

„Visi Seimo nariai supranta, kad nemažai ūkininkų turės finansinių sunkumų. Lietuvoje yra vietų, kur gyvulius auginantys ūkininkai pristigo žolės šieno gamybai. Sausra negailestingai paveikė pievas ir ganyklas. Liūdina ir pieno supirkėjų bei perdirbėjų politika: pieno kainos mažos, verčiančios ūkininkus svarstyti apie įšėjimą iš verslo. Tačiau nei Seimas, nei Vyriausybė neturi svertų, kaip paraginti supirkėjus mokėti daugiau“, – sakė A.S.Nausėda.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.