Rugsėjis – širdies sveikatos mėnuo

heartRugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, siekiant atkreipti dėmesį į širdies ligas skatinančią  riziką ir paskatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata.

Lietuvoje visas rugsėjis skelbiamas Širdies sveikatos mėnesiu, nes sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ligų Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje.

Infarktas išlieka mirtina liga

Kas antrą mirtį Lietuvoje sukelia kraujotakos sistemos ligos ir tai kasmet sudaro apie 55 proc. visų mirčių, o pasaulio vidurkis – apie 29 proc.

Nors daugelyje pasaulio šalių širdies ligos yra dažniausia mirties priežastis,  Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų miršta 2,5 karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse. Kasmet šios ligos Lietuvoje nusineša daugiau kaip 23 tūkst. žmonių gyvybių.

Rūpintis savimi reikia nuo jaunystės

Dėl nepakankamo rūpinimosi savo sveikata, Lietuvoje labai didelis rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių ligoms paplitimas – daugelio žmonių per aukštas kraujospūdis, per didelis cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje. Tačiau retas žino šiuos savo sveikatos skaičius, nes nėra įprasta profilaktiškai tirtis.

Svarbiausia – pakeisti požiūrį į savo sveikatą, juk tokie paprasti dalykai, kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, daro stebuklus. Deja, Lietuvoje daugelis į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai suriečia skausmas.
Neatsakingas požiūris kainuoja brangiai

Šeimos gydytojams ne kartą iš pacientų tenka išgirsti, kad per didelis pilvas netrukdo, todėl riebaus ir saldaus maisto neketina atsisakyti, o daugiau pajudėti neturi laiko.

Lietuviai turi dar vieną sveikatai itin kenksmingą įprotį – vartoja per daug druskos. Tarp ES šalių mes esame vieni daugiausiai vartojančių druskos. Šio produkto Lietuvoje suvartojama dvigubai daugiau negu Prancūzijoje ar Graikijoje. Tai viena priežasčių, kodėl daugelio lietuvių kraujospūdis yra padidėjęs ir yra toks didelis skaičius žmonių, nuolat naudojančių vaistus nuo kraujospūdžio.

Pavojus ateina tyliai

Veikiamos neigiamų mitybos bei gyvensenos faktorių, kraujagyslės susiaurėja, prarasdamos lankstumą ir elastiškumą. Susiaurėjus kraujagyslėms kyla kraujo spaudimas, kuris savo ruožtu apsunkina širdies darbą. Padidėjęs kraujospūdis pažeidžia kraujagyslių jautrų vidinį sluoksnį dar labiau skatindamas riebalų susikaupimą bei audinių surandėjimą.

Dažniausiai tik užakus širdies kraujagyslėms ir arterijoms iki 50-60 proc. pradedami jausti pirmieji simptomai. Kai kurie žmonės neįtaria apie širdies ligą ir gresiantį pavojų net iki tol, kol arterijos neužanka iki 70 proc.

Apie 60 proc. visų mirtinų širdies priepuolių ištinka staiga, ne ligoninėje ir juos patiria žmonės, kurie net neįtarė sergantys širdies – kraujagyslių ligomis.

Širdies ligų rizikos faktoriai

* Aukštas lipidų kiekis (ypač cholesterino kiekis).

* Aukštas kraujo spaudimas.

* Rūkymas.

* Amžius.

* Paveldimumas (genetinė tendencija).

* Lytis (vyrai turi didesnę riziką nei moterys).

* Diabetas (I ir II tipai).

* Viršsvoris.

* Nejudrumas.

* Stresas.

Medikai kviečia rūpintis savimi, visą rugsėjį ragindami pasinaudoti valstybės finansuojamomis profilaktinėmis ištyrimo programomis, esant reikalui  konsultuotis su kardiologais.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.