Rūkai: kur ir kada jų tvyro daugiausia?

Rūkas – dažnas šaltojo metų laikotarpio palydovas. Ir šiemet lapkričio pradžioje beveik visoje šalyje vietomis matomumas siekė mažiau nei 200–300 metrų.

Žemėlapiai parodo situaciją su advekciniais rūkais, kurie apima didelę šalies teritoriją.

Rūkas – tėra tik sluoksniniai debesys arba dar paprasčiau vandens lašelių sankaupa plūduriuojanti ore arti žemės. Įdienojus ir orui susišilus, rūkas gali atrodyti kaip žemai kabantys debesys. Jeigu sąlygos palankios (pvz. saulė aukščiau pakyla danguje, temperatūra kyla) šie gali tapti skylėti ir dangus galop pragiedrėja, nes tokia drėgmės sankaupa tiesiog išgaruoja.

Lietuvoje vidutiniškai per metus daugiausia dienų su rūku pasitaiko Žemaičių aukštumoje, Šilalės r., o mažiausiai – Pietų ir Rytų Lietuvoje. Rečiausiai rūkai susidaro gegužės–liepos mėnesiais, o dažniausiai – spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Pajūrio ruože rečiausiai rūkas susiformuoja liepą, rugpjūtį ir rugsėjį, o dažniausi rūkai ten būna pavasario pradžioje.

Per metus didžioji dalis laiko su rūku tenka spalio–kovo mėnesiams. Tik pačiame pajūryje šis laikotarpis užsitęsia iki balandžio. Vidutinė vieno rūko trukmė yra 4–6 valandos, bet jis gali tvyroti net keletą parų.

LHMT inf.