Šį pavasarį ugniagesiai gelbėtojai skelbia apie dar vieną neatsakingo rūkymo ir netinkamai numestų nuorūkų problemą – keliais kartais išaugusius iškvietimus gesinti miestuose įrengtų šiukšliadėžių. Šiemet Lietuvoje tokių įvykių užfiksuota daugiau nei 250.
Balandžio mėnesį gesinti užsidegusių šiukšliadėžių ugniagesiai gelbėtojai dažniau vyko visoje šalyje. Didžiausias tokių įvykių augimas užfiksuotas Vilniuje. Vien praėjusią savaitę sostinės ugniagesiai buvo kviesti atlikti šių darbų per 20 kartų. Tokie įvykiai kelia pavojų žmonėms, aplinkai, vietos infrastruktūrai. O užsidega šiukšliadėžės nuo ten patenkančių neužgesintų nuorūkų, tiksliau, dėl žmonių neatsakingumo ir sąmoningumo trūkumo. Tokie gaisrai nesudėtingi, žalos nėra, o resursų sunaudojama daug: ugniagesiai nuvažiuoja gesinti šiukšliadėžės, supila kibirą vandens ir darbas padarytas, tačiau į tokį gaisrą vyksta autocisterna ir visas ekipažas. Neatsakingas žmonių elgesys pareikalauja neproporcingai didelių resursų.
Rūkantys viešose vietose išmeta neužgesintas cigaretes ar nukrato dar rusenančius pelenus į šiukšliadėžę, manydami, kad tai nepavojinga. Tačiau šiukšlėse esantys degūs daiktai – popierius, plastikas ar tekstilė – gali lengvai užsiliepsnoti. Būna atvejų, kai tokie gaisrai pridaro ir didesnių nuostolių. Kartais neatmestina ir tyčinio vandalizmo priežastis. Jauni žmonės ar nusikalstamos grupės padega šiukšliadėžes dėl nuobodulio ar noro pasirodyti. Tokie veiksmai dažnai vyksta naktimis ir vietose, kur mažesnė tikimybė būti pastebėtiems. Nuo metų pradžios šalyje tokių gaisrų buvo kilę per 250.
Neatsargus žmogaus elgesys sukelia didelę dalį tragiškų gaisrų. Iš viso šiemet gaisruose žuvo 44 žmonės, 9 iš jų – dėl neatsargaus rūkymo.
PAGD inf.