Pasaulinė padėtis
„Pietryčių Azijos ir Afrikos regionuose problemos išlieka tradicinės: maisto trūkumas, švaraus vandens stoka. Išsivysčiusiose šalyse didžiausi sveikatos rizikos veiksniai Europoje ir Šiaurės Amerikoje yra tabako rūkymas, alkoholio vartojimas, prasta mityba, oro tarša ir fizinio aktyvumo stoka“, – teigė A. Fal. Būtent šie veiksniai lemia spartų neužkrečiamųjų ligų augimą.
„PSO pristato 5×5 teoriją: 5 pagrindiniai rizikos veiksniai lemia 5 ligų grupių formavimąsi. Tai širdies ir kraujagyslių, lėtinės kvėpavimo takų ligos, vėžys, diabetas, psichikos sveikatos sutrikimai. Minimi „penketai“ yra prastėjančios gyventojų gyvenimo kokybės ir daugelio priešlaikinių mirčių pasaulyje, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje, priežastis“, – aiškina A. Fal.
Gyvenimo būdo nulemtos sveikatos problemos turi didžiulį poveikį ekonomikai. „Neužkrečiamosios ligos visada baigiasi finansiniais nuostoliais, dėl jų per šį dešimtmetį šalys prarado beveik 7 trilijonus dolerių.
Profesorius pasitelkia ledkalnio analogiją. „Mes matome tik penktadalį kaštų ledkalnio ir sakome, kad popieriai – prasti. Į tuos 20 proc. įeina išlaidos vaistams, ligoninėms ir medicinos personalui. Likusi – net 80 proc. – ledkalnio dalis yra nematoma. Tai – trumpėjanti žmonių gyvenimo trukmė, žema moralė, prasta gyvenimo kokybė”, – sako A. Fal. Jis atkreipia dėmesį, kad sergantis žmogus – mažiau produktyvus, prasta gyvenimo kokybė ir psichologinė būsena turi įtakos ir jo šeimai, bendruomenei. Nematomiems kaštams būdinga akumuliuotis, augti ir reikšmingai smukdyti šalį tiek ekonomine, tiek socialine prasme.
Investuoti į prevenciją
Mokslininkas siūlo daugiau investuoti į visuomenės sveikatos prevenciją. „Norvegija vieno asmens sveikatinimui ir profilaktikai išleidžia 160 dolerių per metus, o Lenkija – 40 dolerių. Investiciniai skirtumai tiesiogiai koreliuoja su sveikatos rezultatais. Lenkijoje rūko 20 proc. gyventojų, Norvegijoje – tik 12 proc.
Investavimo į prevenciją strategija, anot jo, svarbi tiek sveikatos, tiek ekonominiu požiūriu. Apskaičiuota, kad šiandien investavus dolerį į tai, kaip stabdyti rūkymą, po 15 metų sveikatos apsaugos sistemoje būtų galima sutaupyti 7 su puse dolerio.
Pražūtingiausias rizikos veiksnys – tabako vartojimas, kasmet nusinešantis per 8 milijonus gyvybių pasaulyje. Tai yra mirtys, kurių galima išvengti, keičiant gyvenimo būdą. Nepaisant globalių pastangų, rūkalių skaičius per pastaruosius 15 metų nemažėjo. 2015 m. rūkė 1,1 milijardo gyventojų, pernai – beveik 1,3 milijardo.
Rūkantieji kenkia ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai. Pasyvus rūkymas yra rimta problema: iš tų minėtų 8 milijonų – 1 milijonas miršta nuo pasyvaus rūkymo sukeltų ligų.
A. Fal teigimu, idealiausiu atveju gyventojai turėtų visai nerūkyti. Vis dėlto kai kuriais atvejais naudingos tabako žalos mažinimo strategijos. Tiems, kurie nenori mesti arba dėl kokių nors priežasčių negali, naudinga pereiti prie mažiau kenksmingų metodų. Tai nėra 100 procentų efektinga, bet situacija taptų geresnė.
Merito universiteto dr. Piotr Karniej sako, kad žalingi įpročiai formuojasi anksti. 62 proc. paauglių, kurie vartoja nikotiną, kartą jo išbandė 12-15 metų. Jie įvardija, kad rūkymas padeda nuimti įtampą.
Pastarųjų 20 metų politika tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu mastu buvo absoliučiai neveiksminga, orientuota vien į draudimus. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, jog elektroninių cigarečių nenaudotų, jei jos būtų pašalintos iš legalių prekybos vietų.
Pripažinti bejėgystę
Psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje problemos panašios. Spręsti priklausomybės nuo rūkymo problemai neturime nei pakankamai pinigų, nei specialistų. Turime pripažinti, kad resursų nepakanka ir šios priklausomybės mes neįveiksime. Priklausomybėms kontroliuoti reikalingos naujos strategijos. Priklausomybės ligos neišgydomos, jos kontroliuojamos, bet remisijos procentas mažas.
Žmonėms, vartojantiems narkotikus, pasireiškia nemiga, kuriai kontroliuoti skiriami specialūs vaistai. Lygiai tas pats su tabaku – reikalinga žalos mažinimo politika. Elektroninės cigaretės, snusas (tabako pagalvėlės), kaitinamasis tabakas – alternatyvos, kurios turėtų pakeisti įprastą deginamąjį tabaką, nes jų žala – daug kartų mažesnė.
Ekonomistė J. Rojaka sako, kad ES sukūrė iniciatyvą – pirmoji europiečių karta be tabako. Ja siekiama, kad iki 2040 m. tabaką vartotų mažiau nei 5 proc. gyventojų. Lietuvai teks skirti daugiau pastangų ir finansų, nes ES kontekste mūsų šalies tabako vartojimo įpročiai juda priešinga kryptimi: lyginant 2021 ir 2024 m. duomenis, Lietuvoje rūkymo mastai išaugo 1 proc. – iki 29 proc., kai ES rūkančių gyventojų sumažėjo iki 24 proc.
Pernai nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1500 žmonių. Siekiant užkirsti kelią mirtingumui, plėtojamos prevencinės programos, kurioms kasmet skiriama vis daugiau lėšų. Šiemet vien sveikatos išsaugojimui ir priklausomybės ligų prevencijai buvo numatyta 3,5 mln. eurų, kitais metais – 4,4 mln. eurų.
Tyrimai rodo, kad žala ekonomikai gali siekti nuo 1,5 proc. iki 4 proc. BVP. Akivaizdu, kad draudimai neefektyvūs, tad svarbu skirti dėmesį efektyviai prevencijai bei edukacijai: kurti paskatų sistemą, motyvuojančią gyventojus sveikai gyventi.
Pagal „Lietuvos sveikata” inf.