Rumšų sąvartynas – tarsi įslaptintas, griuvėsiai – Savivaldybės našta

RUMSUOSE 3Rumšų sąvartyne apsilankę politikai įsitikino, kad jis neišnaudojamas pagal paskirtį: gyventojai nerūšiuoja atliekų ir nesinaudoja nemokama galimybe mažinti bendrą atliekų kiekį rajone. Jei atliekos būtų rūšiuojamos, mažėtų ir aliekų tvarkymo rinkliavos dydis. Politikai stebėjosi, kad rajono gyventojai neinformuojami apie galimybę nemokamai čia atvežti stambias ir rūšiuotas atliekas, ir įpareigojo seniūnus paskleisti informaciją gyventojams.

Vainuto seniūnijoje politikai apžiūrėjo griūvančias fermas. Savivaldybės taryba praėjusiais metais vos neįsipareigojo už vieno tokio komplekso rekultivavimą sumokėti 250 tūkst. litų…

Atliekų aikštelė – labai tvarkinga

Į Rumšų sąvartyną žmonės gali pristatyti stambiagabarites išrūšiuotas atliekas iki 250 kg, po 5 padangas. Už rūšiuotas atliekas nereikia mokėti nei jas atvežusiam žmogui, nei Savivaldybei.

Savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai, aplankę Rumšų sąvartyną, domėjosi šio atliekų surinkimo punkto veiklos apimtimis ir galimybe sumažinti bendrą rajono atliekų srautą, kuris išvežamas į Dumpių sąvartyną ir už kurį renkama rinkliava.

Rekultivuotas Rumšų sąvartynas su tvarkinga asfaltuota rūšiuotų stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikštele paprastam pakeleiviui visai neatrodo panašus į sąvartyną. Anksčiau sukauptos atliekos dailiai apželdintos žole, pustuštė aikštelė labiau primena slidinėjimo kalnagūbrį, laukiantį žiemos.

Tokių spėlionių gali susigalvoti bet kas, kas nežino, kad čia prieš dešimtmetį buvo baisios būklės atliekų sąvartynas, o neseniai jis sutvarkytas už Europos Sąjungos lėšas ir priskirtas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui.
Suprasti, kas tai per objektas, trukdo ir tai, kad nei ant vartų, nei ant sargo – aikštelės vadybininko namelio nėra jokios iškabos apie čia vykdomą veiklą.

Nėra viešos informacijos

Rumšų aikštelės vadybininkas Giedrius Dragūnas politikams aprodė surinktą „turtą“: konteinerius su statybinių medžiagų, plastiko, popieriaus, metalo laužo, baldų liekanų konteineriais. Yra ir pavojingų atliekų saugykla. Tik tokių pavojingų medžiagų kaip rūgštys, gyvsidabris ir kitokių konteineriai tušti.

Pasak G.Dragūno, per dieną jis sulaukia apie 20-30 skambučių – žmonės klausia, ar gali atvežti atliekas. Tačiau dažniausiai atliekas atveža tik iki 10-ies žmonių, kurie skambino į aikštelę. Todėl akivaizdu, kad čia antrinių žaliavų verslas būtų visai nerentabilus.

G.Dragūnas pasakojo, kad dažnai jam tenka pyktis su žmonėmis, kurie į Rumšų aikštelę atveža asbestinės stogo dangos liekanas – tokių medžiagų jis priimti negali.
D.Dragūnas negalėjo paaiškinti, kodėl per 9 mėnesius vis dar nėra jokios iškabos apie čia vykdomas paslaugas. Todėl politkai RUMSUOSE 1spėliojo, kad gal Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nesuinteresuotas Rumšuose surinkti kuo daugiau rūšiuotų atliekų, nes tai Klaipėdos centrui yra nepelninga.

Politikai įpareigojo Savivaldybės gamtosaugininką Remigijų Rimkų pasirūpinti, kad seniūnai seniūnijų skelbimo lentose paskelbtų informaciją apie Rumšų rūšiuotų atliekų aikštelę ir apie naudą visiems rajono žmonėms, kad atliekos būtų rūšiuojamos ir taip žmonės mažintų išlaidas už atliekų tvarkymą.

Griuvėsius tvarkyti – savivaldybė bejėgė

Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto narius sutikęs Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus pasiguodė, kad jo seniūnijoje yra apie 60 bešeimininkių pastatų griuvėsių, kurie dabar inventorizuoti kaip Savivaldybės turtas. Buvusių fermų, techninių dirbtuvių, siloso duobių apgriuvę statiniai kelia pavojų smalsiems žmonėms. Nelaimės atveju, seniūno nuomone, jam pirmiausia būtų reiškiami  priekaištai, kad nesugebėjo sutvarkyti jo seniūnijoje esančių griuvėsių. Tačiau visas šis „turtas“ priklauso Savivaldybei ir tik Savivaldybės taryba gali skirti lėšų griuvėsiams sutvarkyti.

Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto narys Gintaras Bružas klausė seniūno, ar nėra ūkininkų, kurie norėtų įsigyti Savivaldybei našta tapusį turtą.  V.Mockus sakė, kad ūkininkus domina ir prie pastatų esanti žemė, ir kai kurie pastatai. Tikrai ne vieną tokį objektą ūkininkai įsigytų, tačiau jiems tai padaryti trukdo įstatymai.

Komiteto narys A.Kubaitis sakė, kad daugelis griuvėsių jau baigia apželti mišku, tad gal geriau tuos žemės plotus tegu atsiima gamta, negu Savivaldybė mokės šimtus tūkstančių litų už liekanų ardymą ir žemės rekultivavimą.

Savivaldybės Ūkio skyriaus vyr. specialistas Eugenijus Bistrickas politikams suteikė informacijos, pagal kokius aplinkos apsaugos įstatymus visas buvęs bešeimininkis turtas tapo Savivaldybės turtu ir kodėl norint jo atsikratyti yra tiek daug problemų ir išlaidų.

Pasak E.Bistricko, pastatus, kurie yra nebepanaudojami, privalu utilizuoti, o šalia esančius žemės sklypus reikia rekultivuoti, kad būtų tinkami žemdirbystei. Tokius darbus gali atlikti tik įmonės, kurios turi atliekų tvarkymo licencijas. Tokių įmonių Klaipėdos regione yra tik kelios.

Kitas trukdis, pasak E.Bistricko – įstatymai draudžia statybinį laužą pervežti. Todėl atliekų perdirbėjai prie apgriuvusių pastatų turėtų atgabenti betono smulkintuvus, derinti su aplinkinių sodybų gyventojais triukšmingus darbus.
Jeigu koks nors ūkininkas ir suorganizuotų pastatų utilizavimą ir žemės rekultivavimą, toks žemės sklypas pereitų Nacionalinei žemės tarnybai ir galėtų būti parduotas tik aukcione, o pirmumo teisę įsigyti žemę turėtų šalia sklypo įsikūrę kaimynai.

Šimtatūkstantinės išlaidos

Išklausius tokius paaiškinimus, rajono politikai padarė išvadą, kad tvarkyti griuvėsius Savivaldybė yra nepajėgi.

Politikai paprašė V.Mockaus parodyti Vainuto seniūnijos Galnės kaime esančios buvusios fermos pastatų liekanas, kurioms rekultivuoti prieš metus Savivaldybė vos nepaskyrė 250 tūkst. litų.

Savivaldybės taryba tuomet suabejojo ir nebepriėmė galutinio sprendimo. Rajono politikas G.Bružas buvo vienas iš iniciatorių, kad Savivaldybės taryba susilaikytų nuo tokių išlaidų, teigdamas, kad tai mažai prasminga investicija. Tuo įsitikino ir prie Galnės kaimo fermos atvažiavę politikai. Jų nuomone, geriau palikti pastatų betoninius likučius, o žemės sklypą užleisti medžiais, nei aukoti tokią didžiulę sumą. Juk čia nebuvo  kenksmingas pramonės objektas, o tik paprastos fermos.

Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Vytuvis “Šilutės naujienoms” sakė, kad komitetas ragins Savivaldybės administraciją kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad būtų skiriamos lėšos nebenaudojamų pastatų utilizavimui ir šalia esančių žemės sklypų rekultivavimui. Nes tos pačios ministerijos sukurtos atliekų tvarkymo sąlygos Savivaldybei yra nepakeliama našta.

Aprodė naują katilinę

Seniūnas V.Mockus politikus nuvežė aprodyti Vainuto kultūros namų rekonstruotą katilinę – čia už ES paramos lėšas sumontuotas modernus ir pažangus katilas, kūrenamas granuliuotu kuru. Paskaičiuota, kad tokiam kurui įsigyti per mėnesį reikėtų mažiausiai 1,5 tūkst. litų, tačiau seniūnija neturi jokios informacijos, ar gaus lėšų šildymui.

Katilinės rekonstrukcijos su seniūnu V.Mockumi Savivaldybės administracija nederino, o dabar ant seniūno pečių krito problema dėl būsimų šildymo išlaidų.

Anksčiau kultūros namų katilinėje buvo deginamos malkos ar bet koks kitas seniūnijos darbuotojų paruoštas kuras. Seniūnija, nors negaudama lėšų šildymui, sugebėdavo paruošti kuro pati.

Kaimo reikalų komiteto nariai išklausė mūsų savivaldybės savivaldos ypatumus Vainute, kai be seniūno nuomonės įgyvendinami projektai, kurie iš esmės užgriūna finansine našta, bet nieko negalėjo patarti.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.