Keturių ministerijų darbo grupė rengs naują programą dėl potvynių Pamaryje prevencijos ir jų padarinių šalinimo.
Taip nutarta Vyriausybės kanceliarijoje praėjusį trečiadienį vykusiame pasitarime, kuriam pirmininkavo Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Pasitarime, be kita ko, dalyvavo probleminių rajonų – Šilutės ir Klaipėdos bei Pagėgių savivaldybės ir Aplinkos ministerijos atstovai. Šilutės savivaldybę atstovavo administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.
Ir šį kartą pasitarime nedalyvavo Žemės ūkio, Vidaus reikalų ir Susisiekimo minsterijų atstovai, kuriems taip pat turėtų rūpėti potvynių Pamaryje prevencijos ir jų padarinių šalinimo reikalai.
„Anksčiau Vyriausybė buvo patvirtinusi Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007 – 2015 metų programą. Šiuo metu ši programa yra jau pasibaigusi, tad neturėti jokio veikimo plano, kai potvyniai tęsiasi metus, yra visiškai neišmintinga“, – Vyriausybės pranešime teigė kancleris.
Naujos programos tikslas bus sumažinti ekonominius potvynių šiose apskrityse nuostolius, organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis užtikrinti polderių sistemos veiklą, išsaugoti žmonių gyvybes, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo neigiamo potvynių poveikio. Didžiausias dėmesys naujoje programoje bus skiriamas potvynių padarinių šalinimui ir jų prevencijai.
A.Stončaitis taip pat siūlė peržiūrėti reagavimo į potvynius teisinį reguliavimą.
„Tokie gyventojai, namų ūkiai negali pretenduoti į valstybės pagalbą, kitus papildomus resursus, kad galėtų irgi gauti pagalbą. Taigi, manau, turėtume žymiai lanksčiau, ne biurokratiškai žiūrėti į situaciją“, – teigė Vyriausybės kancleris.
Programą rengs darbo grupė, susidedanti iš Aplinkos, Susisiekimo, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijų specialistų.
Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Nemuno užliejamų pievų regionas užima per 500 kvadratinių kilometrų Klaipėdos rajono, Pagėgių ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijos. Žemės ūkio naudmenos šioje teritorijoje sudaro beveik 400 kvadratinių kilometrų. Čia gyvena daugiau nei 4,6 tūkst. gyventojų.
Šilutės savivaldybės atstovas V.Pozingis bene vienintelis iš paminėtų valstybės tarnautojų asmeniškai prisimena minėtos 2007 – 2015 programos kūrimo ir įgyvendinimo programos detales. Jis pasitarimo dalyviams kalbėjo, kad sklandžiausiai programa buvo įgyvendinama iki tol, kol programos įgyvendinimą kuravo Klaipėdos apskrities admnistracija. Vėliau, panaikinus administracijas, programos vykdymas buvo perduotas Vidaus reikalų ministreijai, kuri užbaigusi programą 2015 metais galimai nepasirūpino jos tęstinumu.
Pasak V.Pozingio, Šilutės savivaldybės vadovai puikiai supranta, kad į potvynio prevencijos bei padarinių šalinimo programos kūrimą turi įsilieti Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijos. Savivaldybės vadovų nuomone, Susisiekimo ministerijos rūpestis, kad Nemuno ir Atmatos upių sanašų seklumos būtų išvalytos, jai kartu su Aplinkos ministerija reikia suderinti ir įgyvendinti ir Tenenio, Leitės, Pakalnės upių išvalymo darbus. Be šių ankstesniais laikais periodiškai įgyvendinamų darbų potvyniai tik didės, o padarinių likvidavimui bus švaistomos vis didesnės lėšos.
Be to, būtina rekonstruoti užliejamų teritorijų kelius, kad jų pakelėse būtų išvalyti ar įrengti grioviai, pralaidos. Natūralaus pavasarinio potvynio vanduo turi kuo skubiau pasišalinti į polderių kanalus. Tik taip derlingas Nemuno deltos žemes ūkininkai galės pelningai naudoti, o kelių infrastruktūra bus teisingai ekploatuojama.
Kitas pasitarimas Vyriausybės kanceliarijoje bus surengtas po mėnesio, jame bus įpareigoti dalyvauti ir jau minėtų ministerijų atstovai.
Kanclerio A.Stončaičio nuomone, nauja programa dėl potvynių Pamaryje prevencijos ir padarinių šalinimo turėtų būti baigta rengti iki 2018 metų pabaigos, kad 2019 metų valstybės biudžete jau būtų numatytos lėšos jos vykdymo pradžiai.