Rusnėje išauginti ir paženklinti eršketai keliaus į plačiuosius vandenis

 

ersketaiKasmet Rusnėje, Žuvininkystės tarnybos Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje, pašiltintame vandenyje žiemoja apie 1000 aštriašnipių eršketų. Šios, keturis ūselius turinčios ir per žiemą iki 1,5 kg užaugančios žuvys, išauginamos iš lervučių arba ikrų, kurie atitinkamai atvežami iš Vokietijos ir Kanados.

Vertingieji eršketai Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse išnyko praėjusio amžiaus viduryje, taigi veisiant juos, siekiama atstatyti ir didinti jų populiaciją.

Šį mėnesį Žuvų išteklių atkūrimo specialistai Rusnėje atliko įprastus sezoninius darbus – eršketus paženklino ir paėmė mėginius genetiniams tyrimams. Įdomu, kad laisvėje išoriniais žymekliais „papuoštos“ žuvys nešiojasi informaciją apie save, taigi eršketą sugavę žvejai turi paskambinti Žuvininkystės tarnybai ir pranešti.

Pasak tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vy. specialisto Andrej Pilinkovskij, eršketai Lietuvoje auginami nuo 2011 metų. Tiesa, dar turės nutekėti daug vandens, kol aštriašnipiai savarankiškai atplauks neršti į Pamario vandenis, nes šių žuvų patelės subręsta 33, o patinėliai 27 metų.

Iš lervutės į 1,4 kg eršketą

Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje nuo programos įgyvendinimo pradžios laikomi ir būsimi aštriašnipių eršketų reproduktoriai, kurių jaunikliai ateityje galės papildyti išleidžiamų į Lietuvos upes eršketukų gretas bei leis palaikyti Baltijos jūroje gyvenančių eršketų genetinę įvairovę.

Balandžio 8-11 dienomis Rusnėje, kartu su Vakarų regiono žuvivaisos skyriaus specialistais, eršketus ženklino ir mėginius genetiniams tyrimams iš motininės bandos ėmė Žuvininkystės tarnybos žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausieji specialistai Andrej Pilinkovskij ir Justas Poviliūnas.

Pernai aštriašnipiai eršketai į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos valstybinio žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvininkystės instituto, dar būdami lervutėmis. Dabar, kai kurie jų užaugo net iki 1,4 kilogramo.

A. Pilinkovskij pasakojo, kad siekiant kuo didesnės genetinės įvairovės, šių žuvų lervutės į Rusnę buvo atvežtos iš Vokietijos. Tikriausiai šiemet apvaisinti ikrai bus atskraidinti iš Kanados, kur laisvėje gyvena daug šios rūšies žuvų.

„Vokiečiai turi savo bandą, kurią formavo nuo 2000 metų. Kad kasmet iš tų pačių reproduktorių neimti lervučių, kas antrus metus apvaisintus eršketų ikrus parskraidiname iš Kanados“, – „Šilutės naujienoms“ pasakoko žuvų išteklių atkūrimo vyr. specialistas.

Kasmet Rusnėje žiemoja apie 1000 įvairių amžiaus grupių aštriašnipių eršketų. Kadangi jie gyvena iki 19 laipsnių pašiltintame vandenyje, auga greit – per pusmetį iki 1,4 kg. Eršketai į upes išleidžiami du kartus per metus – rudenį (kai jų vidutinis svoris būna apie 5 g) ir pavasarį.

Ženklinami išoriniais žymekliaisersketai 3

Rusnėje gyvenantys eršketai, prieš paleidžiant juos į Neries ir Šventosios upes, buvo paženklinti išorinio („Floy-tag“) tipo mėlynos ir pilkos spalvos žymekliais. Pasak A. Pilinkovskij, tokie specialiai žuvims pritaikyti ir iš plastmasės bei gumos pagaminti žymekliai atvežami iš Kanados. Plastmasinė dalis iššaunama tiesiai į žuvį specialiu pistoletu ir užsifiksuoja tarp žuvies raumenų, o išorinėje dalyje lieka ženklas su telefono numeriu, kuriuo žvejai – mėgėjai ar verslininkai, sugavę žuvį gali paskambinti ir pranešti kur, kada ir kokiu būdu ji buvo sugauta. Kiekviena žuvis turi savo indentifikacinį numerį, jų vienodų nėra.

Kai A. Pilinkovskij paskambina žvejai ir pasako identifikacinį numerį, jis gali pasakyti kokiais metais ir kurioje vietoje eršketas buvo išleistas.

Pasak žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyr. specialisto, nors aštriašnipiai eršketai yra įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą, tačiau kartais žvejai verslininkai juos netyčia sugauna tinklais. Jei eršketai yra gyvi, juos išleidžia į laisvę.

Žuvininkystės tarnybos specialistai gauna daug informacijos apie Kuršių mariose Rusijos teritorijoje sugaunamus eršketus. Pasak A. Pilinkovskij, ten eršketai neįrašyti į jokią saugomų rūšių knygą.

„Mūsų žiniomis tuose vandenyse sugaunami po 3 – 4 kilogramus sveriantys eršketai su žymekliais. Tačiau čia mūsų rankos surištos, mes negalime jiems uždrausti, žuvis neturi sienų, plaukia kur nori“, – sakė specialistas.

Atplauks neršti po 30 metų

Kai aštriašnipiai eršketai bus paleisti į Nemuną ir Šventąją, praeis dar daug laiko, kol jie subręs ir pradės neršti. Eršketas subręsta 14-17 metų, tačiau, remiantis Kanadoje atliktais tyrimais, neršia šios žuvys gerokai vyresnės – vidutinis patelių amžius 33, o patinėlių – 27 metai.

„Jeigu po 30 metų mes sulauksime neršti atplaukiančių pirmųjų eršketų, tai jau bus geras ženklas“, – sakė Andrej.

Žuvininkystės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje augina aštriašnipius eršketus nuo 2011 metų ir įgyvendina jų išteklių atkūrimo Lietuvoje programą. Programos tikslas – atkurti ir išsaugoti šių žuvų išteklius Lietuvos vandens telkiniuose.

Nuo programos įgyvendinimo pradžios praėjo nemažai laiko, įvyko daug teisinių pokyčių. Po Vokietijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje atliktų muziejinių eksponatų genetinių tyrimų, aštriašnipis eršketas pakeitė Lietuvos Raudonojoje knygoje iki tol buvusį sturį.

Tarnyba Lietuvoje turi kelis poskyrius, kur auginamos įvairios žuvų rūšys. Rusnėje auginami ne tik eršketai, bet ir sterkai, vėgėlės, kituose padaliniuose lašišinės, karpinės, plėšriosios žuvys. Įdomu, kad Simno skyriuje veisiamos eršketinės žuvys sterlės, vienintėlės gėlavandenės žuvys, kurioms nereikia išplaukti į jūrą, kad subręsų. Daugiau, pasak A. Pilinkovskij, pasaulyje tokių nėra. Sterlėmis Nemunas įžuvinamas 20 km nuo Baltarusijos sienos, tikimasi, kad ilgainiui tai bus nauja rūšis Lietuvoje.

Šiuo metu Vokietija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija (nori prisijungti Rusija) rašo bendrą projektą eršketų reintrodukcijai. „Bandome gauti finansavimą penkiems metams, kad būtų didesni kiekiai ir naujos technologijos, ir lengviau, geriau tą žuvį užauginti ir išleisti“, – sakė A. Pilinkovskij.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.