Rusnės kultūros namuose, kurių rekonstrukcjos pabaigai trūksta tik statybininkų baigiamųjų štrichų, įvyko 14-asis autorinės dainos festivalis „Vėjopatis“. 12 kolektyvų ir pavienių muzikantų iš visos Žemaitijos lipo ant scenos ir rodė, ką sukūrė per metus. Ne vienas iš jų, pristatydamas naują dainą sakė, jog kurti skatina ne tik polėkis, bet ir pareiga, nes bemaž visus festivalio dalyvius su Aušra Šlažiene bei su jos vadovaujamo Rusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ dainininkėmis sieja daugelio metų draugystė ir bendri kultūros renginiai.
Autoriai laukė saulės, meilės ir geros nuotaikos
Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė koncertui prasidėjus džiaugėsi pilnutėle sale festivalio klausytojų. Pasak B.Servienės, pagaliau baigėsi pusantro dešimtmečio vargai, kai rusniškiai koncertus, spektaklius ar kitokius kultūros renginius buvo kviečiami žiūrėti vien tik mokyklos foje, etnokultūros centro ankštoje salėje ar evangelikų liuteronų bažnyčioje. 
B.Servienės nuomone, šiemet į festivalį „Vėjopatis“ susirinko dvigubai ar trigubai daugiau klausytojų nei anksčiau ir šis faktas rodo, kad rusniškiams reikia renginių ir jie yra pasiilgę savo kultūros namų bei per daugelį metų čia sukurtos auros.
Simpatiją Rusnės salai ir čia gyvenantiems žmonėms pripažino ansamblio „Šilokarčiama“ vadovas Vygantas Stoškus. Festivalyje nuskambėjo neseniai sukurta jo daina apie Rusnėje patirtas vandens pramogų atrakcijas, žvejybą ir rūkytą žuvį. Kas žino, gal netrukus ši daina puikuosis rusniškių mėgstamiausių dainų rinkinyje?
Specialiai „Vėjopačiui“ kasmet po dainą sukuria ir salos pakraštyje, arčiausiai Kuršių marių gyvenanti Daiva Plikšnienė. Šį kartą savo dainoje ji prisipažino, kad labai laukia saulėgrįžos ir kad jai norisi kuo daugiau saulės.
Šilutiškis dainuojamosios poezijos grandas Adolfas Nausėda moterų širdis užliūliavo savo naujais romansais apie meilės ilgesį.
Festivalyje skambančių kūrinių kokybės kartelę gerokai kilsteli mūsų krašte gerai žinoma autorinių dainų atlikėja Žydrė Adomaitienė bei jos kolegė muzikos pedagogė Liuda Kašėtienė. Pasak Ž.Adomaitienės, ji yra dažnas svečias Rusnėje ir Atmatos upės paplūdimyje, nes rytinis virš vandens kylantis rūkas, gaivus vanduo lengvai kelia kūrybines mintis.
Romantinių minčių sumaištį ne vienai rusniškei sukėlė klaipėdietis aktorius Sergejus Treščenkinas, kuriam nuo scenos pavyko nulipti tik išpildžius klausytojų norą sudainuoti dar bent vieną dainą.
Dalyviai – ištikimi draugai
Autorinių dainų festivalio sumanytoja A.Šlažienė „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad jai ir „Luotužės“ ansamblio narėms šis renginys yra laukiamas ir brangus.
Festivalyje be abejonės norėtų sudalyvauti ir daugiau rajono kolektyvų, tačiau juos pristabdo salyga – turi būti atliekamos tik autorinės dainos.
Ištikimos festivalio draugės ir dalyvės klaipėdietės, ansamblio „Vakaro žaros“ dainininkės, „Platelių“ ansamblio dainininkės, Gargždų „Elegija“ bei mūsų rajono kolektyvai – Saugų „Vakarė“, Juknaičių „Vėjūnė“ yra laimingi, nes turi kuriančius vadovus ar kolektyvų narius. Šie kolektyvai jaučia pareigą kasmet sukurti po vieną ar kitą kūrinį „Vėjopačio“ festivaliui.
Festivalio pabaigai šiemet savo kūrinius atliko išeivė iš Šilutės krašto, dabar Šilalės kultūros centre Jaunimo gitaristų studijai vadovaujanti Regina Mockutė.
Rusnės „Luotužės“ moterims šiemet dainas sukūrė Olga Zenevičienė, festivalyje nuskambėjo dainos pagal jos sukurtas eiles „Nuskendo saulė“ ir „Žaliakepuri pavasarėli“. Anksčiau bene pusę „Luotužės“ autorinių dainų yra sukūrusi Rusnės poetė a.a. Birutė Gaigalienė.