Rusnės centre – evangelikų liuteronų bažnyčios pastatų griūtis

Daugiau kaip du šimtmečius skaičiuojantis įspūdingas Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios pastatų kompleksas ėmė griūti. Salos gyventojai kaltina Evangelikų liuteronų bažnyčią paveldo nepriežiūra ir ragina statinius parduoti, klebonas atsako, kad viskam savo laikas.
Rusnės seniūnijos albumo nuotr. Šį mėnesį baigtas remontuoti Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios stogas (dešinėje). Buvusios ligoninės pastatas trupa ir byra (kairėje viršuje). Praeitą savaitę įgriuvo parapijai priklausančio ūkinio pastato stogas.

„Įspūdingo grožio raudonų plytų pastatai pačiame Rusnės centre jau daugelį metų yra skaudi piktžaizdė. Evangelikų liuteronų bendruomenei priklauso visas kompleksas: bažnyčia, buvusi ligoninė, klebonija, ūkinis pastatas.

Bažnyčios stogas buvo pakeistas. Paramą šiems darbams skyrė ir Savivaldybė. Bažnyčioje dabar vyksta evangelikų liuteronų pamaldos, tačiau kiti trys pastatai yra avarinės būklės.

Ypač skaudu dėl buvusios ligoninės pastato, kuris yra labai gražus: raudonų plytų su arkiniais langais. Klebono pastato stogas lopytas perlopytas. O praeitą savaitę įgriuvo ūkinio pastato stogas. Trenksmas buvo toks, kad, galvojome, bomba sprogo.

Tai ne tik Rusnės gėda, dėl kurios neturime kur akių dėti, nes kiekvienas svečias klausia, kodėl pastatai tokie apleisti, bet ir kelia grėsmę„, – skundėsi “Vakarų ekspresui“ Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Nesutarimai auga

Dešimtmetį Rusnės seniūnės pareigas einanti D. Drobnienė pasiguodė, kad istorinis paveldo objektas nyksta dėl to, kad vietos gyventojai neatranda kalbos su Evangelikų liuteronų bažnyčia.

„Evangelikų liuteronų bendruomenei šiuo metu priklauso vos kelios dešimtys tikinčiųjų ir jie meldžiasi bažnyčioje, o daugumą miestelyje dabar sudaro Romos katalikai, kurie renkasi bendruomenės namuose.

Sena svajonė buvo, kad bažnyčios patalpomis galėtų dalintis visi miestelio tikintieji, deja, vis atsiranda kokių nors kliūčių…“ – pasakojo seniūnė.

D. Drobnienė taip pat priminė, kad dar prieš dešimtmetį Rusnėje buvo ieškoma patalpų Nemuno deltos namams įsteigti ir buvo pasiūlyta tam pritaikyti vieną iš apleistų evangelikų liuteronų parapijos pastatų.

„Įkurta asociacija norėjo išsinuomoti pastatą 50 metų, jį sutvarkyti ir įrengti Rusnės gamtą, paukščius pristatantį centrą, tačiau siūlymo buvo atsisakyta.

Evangelikų liuteronų parapija pati lėšų pastatams tvarkyti neturi, bet nei parduoti, nei išnuomoti nenori. Nerandame sutarimo. Anksčiau miestelio bendruomenė tvarkė parapijos teritoriją, žolę pjovė. Kadangi šitoks požiūris, atsisakėme toliau tai daryti“, – kalbėjo seniūnė.

Prioritetas bažnyčiai

Rusnės evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas į griūvančius parapijos pastatus reaguoja ramiai.

„Nieko naujo. Ūkinio pastato stogo dalis turėjo anksčiau ar vėliau įvirsti. Bažnyčios stogas taip pat buvo kiauras, lietus per sienas bėgo. Tad pirmiausia teko remontuoti bažnyčios pastatą.

Tik šiemet baigėme šį remontą, kurį atlikti lėšų gavome iš Kultūros paveldo departamento ir Savivaldybės. Tik šį mėnesį baigėme atsiskaityti už atliktus rangos darbus. Pabaigę bažnyčios projektą imsimės kitų pastatų.

Iš viso parapijai priklauso keturi pastatai. Reikia laiko ir pinigų visiems sutvarkyti. Niekur čia nepaskubėsi“, – teigė dvasininkas.

Visos Rusnės turtas

Keletą metų Rusnėje dirbantis V. Miliauskas sakė iš karto supratęs, kad bažnyčiai priklausantys prastos būklės pastatai taps iššūkiu, tačiau neatmetantis jokių pasiūlymų ir pats aktyviai ieškantis galimybių, kad šie paveldo objektai būtų sutvarkyti.

„Tai ne tik mūsų, bet ir visos Rusnės turtas. Bažnyčia yra už tai, kad bendradarbiautume nepaisydami konfesijų. Tikrai neatsisakome po savo stogu priimti ir Romos katalikų tikinčiųjų, ir visų kitų krikščionių.

Parengėme bendradarbiavimo sutartį, kad bažnyčioje vyktų skirtingų konfesijų pamaldos, pateikėme ją Telšių vyskupijai. Ji atsakė, kad sutartyje kai ką reikia pakeisti. Pakeitėme numatytus punktus, vėl pateikėme, tačiau nuo praeitų metų rugsėjo atsakymo nesulaukiame“, – dėstė kunigas.

Nepriversi investuoti

Pasak V. Miliausko, evangelikų liuteronų parapija teikė pasiūlymus, kaip pritraukti lėšų visuomeniniams objektams, teikiant vietos veiklos grupės projektus. „Parapijos pastatai turi tarnauti bendruomenei.

Sena mūsų idėja – buvusiame ligoninės pastate įsteigti senelių namus, ūkinio pastato, kurio stogas dabar įgriuvo, paskirtis yra pirtis. Manome, kad jame galėtų būti teikiamos sveikatinimo, SPA paslaugos, dar viename mažesniame statinyje galima įkurti skalbyklą ar kitą paslaugų objektą. Parapijos kiemą galima pritaikyti tinklams džiovinti“, – dėstė kunigas.

Dvasininkas tikino, kad didžiausia kliūtis sutvarkyti parapijai priklausančius pastatus yra tai, kad jie yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės, kurioms taikomi itin griežti reikalavimai.

„Kreipiausi, kad bent ūkinis pastatas būtų išbrauktas iš to sąrašo, tačiau atsakymas buvo neigiamas, jis vertingas kaip komplekso dalis. Paveldosauginiai reikalavimai atbaido ir daugumą investuotojų. Ypač dabar, pandemijos ir karo akivaizdoje, juk nepriversi žmonių investuoti.

Vien komplekso tvarkybos darbų projektavimui reikia 30-40 tūkst. Eur. Bandysime šiemet jų ieškoti“, – žadėjo V. Miliauskas.