„Nereikia milijono litų, užtenka turėti gerus žmones aplinkui“, – taip apie siekį Rusnėje turėti 23 suoliukus šneka seniūnė Dalia Drobnienė.
Šiuo metu saloje stovi 17 naujų ąžuolinių suoliukų, o meistras iš Pagrynių darbuojasi dar prie šešių.
Kiekvieną jų dovanojo rusniškiai, atsiliepę į skelbtą suoliukų akciją. Todėl visi suolai paženklinti kortelėmis, kurios nurodo, kokiam įsimintinam įvykiui suoliukas skirtas ir kas jį dovanoja.
Tad salos svečiai, vaikščiodami po salą, turės naują pramogą – atrasti, kur koks suoliukas yra, o pavargus po paieškų, ant jų prisėsti pailsėti ir apie tą įvykį ar žmogų, kam šis ąžuolinis dirbinys skirtas, pagalvoti.
Seniūnės atsiprašymas
Rusnės salos gyventojas Eimutis Jankauskas, kuris puoselėja ir prižiūri a.a. žvejo Erčiaus Jurginaičio sodybą, pernai seniūnei mestelėjo mintį: „Norėčiau prie šio garbaus žmogaus sodybos pastatyti suolelį ir paskirti jį būtent E.Jurginaičiui. Tuomet jį pažinoję žmonės, eidami pro šalį, galbūt prisės ant suoliuko ir taip prisimins, pagalvos apie jį…“
Idėja seniūnei patiko ir pradėjo mintyse ją plėsti. „Juk tiek daug nusipelniusių rusniškių yra išsimėčiusių po pasaulį, tiek įvykių turime saloje“, – vystė idėją D.Drobnienė.
Neseniai vykusios Šaktarpio šventės metu rusniškių seniūnė atsiprašė… Mat ji norėjo kraštiečius pradžiuginti salą papuošusi dešimčia suoliukų.
„Labai atsiprašau. Turėsime jų dvidešimt“, – džiaugsmingais plojimais kraštiečiai palydėjo šį seniūnės šmaikščiai ironizuotą apgailestavimą. Po seniūnės kalbos Šaktarpio šventėje dar trys žmonės pareiškė norintys padovanoti suoliukus.
Dabar salą puošia suoliukai skirti potvyniui, pirmajam pasimatymui, Peterso tiltui atminti. Daugiau jų neminėsime – paliksime malonumą išsiaiškinti patiems skaitytojams, šiltą popietę bevaikščiojantiems Rusnės miestelyje ir krantinėmis.
Bus 23 suoliukai?
E.Jankauskas sakė, kad šią suoliukų idėją jis parsivežė iš kelionės Europoje, kur žmonės artimiesiems yra pratę dovanoti suoliukus.
Kukliai vyras pripažino, kad jo pasiūlyta idėja – tai niekis. Pasak jo, svarbiausia, kad yra žmonių, kurie ją įgyvendina: vieni surengia suoliukų dovanojimo akciją, kiti atsiliepia į ją.
Dovanoti suoliukus sutikę rusniškiai pageidavo, kad šie tiktų jų salai, atspindėtų jos aurą. Todėl prie suoliukų su meile savo dirbtuvėse plušo Algis Taroza iš Pagrynių, kuris gamina dirbinius iš ąžuolo.
Seniūnė pasakojo, kad pradžioje meistro prašė septynių suoliukų. Po dienos jau pageidavo dešimties, dar po dviejų dienų skambino A.Tarozai prašydama trylikos suoliukų.
„Kuomet meistrui skambinau dar kartą, jau klausiau jo, ar dar nepyksta Algelis, pamatęs, kad ir vėl aš skambinu… Tačiau jis taikiai pasakė, kad viskas gerai. Bet kai, užsiprašiusi septyniolikos suoliukų, vėl paskambinau ir pasakiau, kad reikia dar trijų, Algis jau atsiduso: „Dalia, būk žmogus, man ir pamiegoti kartais reikia…“, – juokėsi Rusnės salos šeimininkė.
Šaktarpio šventės metu A.Taroza tyliai tarstelėjo, kad padarytų dar vieną suoliuką, skirtą Rusnės salai. Žodis – ne žvirblis, tad D.Drobnienė čiupo meistrą už liežuvio ir šūktelėjo: „Prisišnekėjai!“.
Po šventės geradarių dar padaugėjo – rusniškiai pasisiūlė padaryti dar du suoliukus, tad dabar naujajame maršrute bus 23 suoliukai.
Rašyti atsakymą