Rusnės bendruomenėje pasklido žinia, kad kitais metais, galimai jau nuo vasario 1 dienos vietos katalikai pamaldoms rinksis į evangelikų liuteronų bažnyčios pastatą. Apie tai Rusnės katalikai svajoja jau daugiau nei ketvirtį amžiaus.
Bažnyčios pastatas Valstybės biudžeto lėšomis buvo rekonstruotas dar sovietmečio pabaigoje ir 1991 metais perleistas naudotis evangelikų liuteronų parapijai. Prieš tai sovietų valdžios metais net kelis dešimtmečius Rusnės bažnyčios pastatas buvo naudojamas kaip Rusnės specialiosios internatinės mokyklos sporto salė.
Visa Rusnės bendruomenė – tiek evangelikai liuteronai, tiek katalikai – buvo surinkę per 500 parašų tuometinei valdžiai, kad, rekonstravus bažnyčią, ja naudotis galėtų abiejų konfesijų tikintieji. 1996 metais raštą, kad bažnyčios pastatu galės naudotis ir kitų konfesijų tikintieji, pasirašė Lietuvos evangelikų liuteronų Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas.
Tad kodėl Rusnės katalikų bendruomenė iki šiol apeigas atlieka vietos vaikų darželio pastate įrengtuose laikinuose maldos namuose, oficialaus paaiškinimo ir dar nėra.
Nori palydėti į sutvarkytą bažnyčią
Paradoksalu, bet Nepriklausomybės atkūrimo metais Rusnės katalikų bendruomenė savo maldos namams įkurti gavo patalpas tuometinio tarybinio ūkio administracijos pastate, kuriame buvo įsikūrusi ir tuometinė komunistų partijos kuopelė. Kai Rusnės seniūnijos pastatas kartu su maldos namais buvo privatizuotas, katatalikams įsikurti buvo leista vaikų darželio pastate.
Tačiau ir vaikų darželio pastatas netrukus pakeis paskirtį. Panaudos sutartis dėl patalpų maldos namams su katalikų bendruomene baigiasi 2018 m. vasario 1 dieną. Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad yra planuojama, jog į vaikų darželio pastatą bus perkelta Specialioji internatinė mokykla. Vis dar yra viltis, kad Specialiosios mokyklos pastatų komplekse anksčiau ar vėliau bus įsteigta Jūrų kadetų mokykla.
Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad jau seniai gauna prašymus tarpininkauti, jog šio miestelio abiejų konfesijų tikintieji dalintųsi viena bažnyčia. Jis sakė, kad viename susitikime su naujuoju katalikų Telšių vyskupu Kęstučiu Kėvalu jis jau teiravosi nuomonės dėl rusniškių katalikų apeigų vietos perkėlimo į evangelikams liuteronams priklausančią bažnyčią. Telšių vyskupas neprieštarauja.
Pasak V.Laurinaičio, norėtųsi, kad istorinis bažnyčios pastatas, būtų tinkamai prižiūrėtas. Evangelikų liuteronų parapija Rusnėje yra negausi ir viena nebepajėgia tinkamai prižiūrėti bažnyčios pastato. Dabar pastato stogas yra beviltiškai kiauras ir lietaus vanduo skverbiasi į bažnyčios vidų.
Savivaldybės taryboje jau gautas politikų pritarimas, kad administracija teiktų prašymus Kultūros ministerijai, kad gauti bent po 150 tūkst. eurų tvarkyti 
Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios bei Švėkšnos sinagogos pastatų stogus.
Jeigu abiejų konfesijų bendruomenės sutars, V.Laurinaitis norėtų Rusnės katalikų parapijos tikinčiuosius išlydėti į bažnyčią su jau sutvarkytu stogu.
Vyskupas palaimino
Šilutės katalikų bendruomenės klebonas dekanas Remigijus Saunorius „Šilutės naujienoms“ sakė, kad yra paragintas Telšių vyskupo K.Kėvalo ieškoti bendro sutarimo su rusniškiais evangelikais liuteronais. R.Saunorius jau žino rusniškių norus religines apeigas atlikti pastate, kuris tam ir yra skirtas. Jis neabejoja, kad abiejų konfesijų tikintieji puikiai sutars.
R.Saunorius sakė, kad planuoja susitikimą su Rusnės evangelikų liuteronų parapijos kunigu Valdu Miliausku. Jis nori pasitarti apie galimybę aukoti šventas Mišias vienoje bažnyčioje.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, kaip ir savivaldybės vadovai netiki, kad iki kitų metų vasario mėnesio bažnyčios stogas bus sutvarkytas. Tačiau ji neabejoja, kad rusniškiai su džiaugsmu įžengtų šventoms Mišioms į bažnyčią, kurioje ir dabar randa svetingą prieglostį švenčių ir renginių metu, net nelaukdami stogo remonto.