Rusnės salos gyventojai, daugiau nei dešimtmetį gyvenę be kultūros namų, pagaliau realiai mato, kad netrukus į jų gyvenimą sugrįš koncertai, spektakliai, parodos, įvairūs bendruomenių bei moksleivių renginiai. Ir jie vyks ne bet kur, o tokiems renginiams skirtame, iš griuvėsių prikeltame Kultūros namų pastate.
Kultūros namai atstatomi toje pat vietoje, kur jie ir veikė mažiausiai 6 dešimtmečius – Rusnės miestelio urbanistinio paveldo zonoje – Neringos g. 2.
Rusnės kultūros namų pastatas atstatomas įgyvendinat Savivaldybės administracijos parengtą projektą „Rusnės viešosios infrastruktūros plėtra“.
Šis projektas finansuojamas iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos.
Projektas pradėtas įgyvendinti 2013 m. kovą, o jį užbaigti numatoma šiemet rugpjūtį. Bendra projekto vertė – beveik 1,5 milijono eurų. Už šias lėšas bus sutvarkyti ne tik kultūros namai, bet ir aplinka.
Pirmasis statybų etapas baigtas
Pirmąjį darbų etapą – sumontavo pamatus, iškėlė trijų aukštų mūrą bei stogą – atliko UAB „Žibai“ statybininkai. Šios bendrovės darbų vykdytojas Rimas Jurjonas „Šilutės naujienoms“ kalbėjo, kad iš pirmajame etape numatytų darbų liko tik sudėti langų rėmus. Langai jau padaryti, ir jie bus sudėti, kai prasidės antrojo statybos etapo darbai.
Projekto vykdytojams norisi, kad langai „neprapultų“ ir kad jie iškart būtų įtvirtinti tinku, atlikti išorės bei vidaus apdailos darbai, kurie bus finansuojami iš kito darbų etapo lėšų. Kas tai darys, paaiškės po viešojo darbų pirkimo konkurso, kurio procesas jau vyksta.
Vertindamas būsimą pastatą, R.Jurjonas teigė, kad dabartiniai kultūros namai suprojektuoti ir statomi šimtmečiams. Skirtingai nuo senosios prūsiškos statybos, kai pamatams buvo naudojami tik akmenys, plytos ir žvyras, naujasis pastatas remsis į 11 metrų į gruntą sukaltus polius ir juos apjungiančius tvirtus pamatus. Be to, bendras rekonstruoto statinio plotas bus apie 718 kv. metrų, o iki tol buvo apie 481 kv. m. Pastatas bus sandarus, su šiuolaikine termine izoliacija ir vėdinimu.
Veiklos jau suplanuotos 
Kai prieš pusantrų metų prasidėjo kultūros namų atstatymo darbai, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, vadybininkės Sonata Verbučianskė, Dalia Kubilienė ir Virginija Dulskienė jau buvo iki smulkmenų suplanavusios būsimų kultūros namų pastato patalpų paskirtis, pagalvojo apie šiame pastate veiksiančius meno kolektyvus, visuomenines organizacijas.
Naujuose kultūros namuose bus 12 įvairios paskirties patalpų: 30 vietų konferencijų salė, 143 vietų žiūrovų salė su scena ir įranga, 6 įvairios paskirties kabinetai, 2 ekspozicijų salės ir darbo kambarys. Skatinant neįgaliuosius integruotis į visuomenę ir kultūrinį gyvenimą, neįgalieji į pastatą galės patekti specialiu pandusu, jiems tarnaus ir 2 kėlimo įrenginiai.
Direktorė B.Servienė pasakojo, kad naujosiose patalpose Etnokultūros centras pagaliau galės tinkamai sudėlioti ir lankytojams rodyti sukauptas etnokultūros vertybes – krašto senųjų žmonių naudotus buities ir darbo įrankius, kitus eksponatus. Centre bus vykdomas neformalus ugdymas, bus organizuojamos konferencijos ir seminarai, atsiras mokslinės ir „vienišiaus“ bibliotekėlės, vieša interneto prieiga lankytojams ir svečiams, bus plėtojama dailininkų ir amatininkų kūrybinė veikla.
Konferencijų salė taps ir kamerinių koncertų, renginių, susitikimų vieta. Šeimoms, mažiesiems lankytojams bus organizuojami lavinamieji užsiėmimai, saviraiškos, teatro, krašto pažinimo užsiėmimai. Jaunimui, neformaliųjų jaunimo organizacijų atstovams vyks diskusijų klubai, šokio, muzikos užsiėmimai, rengiamos amatų edukacinės programos – tinklų mezgimas, bučiukų pynimas, fotografijos ir meno paslapčių studijos. Kulinarinio paveldo klėtelė supažindins su autentiška žvejo virtuve ir patiekalais. Iki šiol visų šių sumanymų centras įgyvendinti taip, kaip norėtų, negalėjo tik dėl patalpų trūkumo.
Saviveiklininkai ilgisi tikros scenos
Anksčiau Rusnės saloje dešimtmečius klestėjo saviveiklininkų kultūrinė veikla. Senuosiuose kultūros namuose veikė įvairūs dainų, šokių, teatro kolektyvai. Buvo periodas, kai Rusnė turėjo net tris teatro trupes. Rusniškiai gerbė ir pilna žiūrovų sale sutikdavo kiekvieną saviveiklininkų koncertą ar spektaklio premjerą.
Tuometinė kultūrinės veiklos energija niekur nedingo. Vyresnių žmonių šokių kolektyvo „Rusnietis“ vadovė Solveiga Mockienė, Rusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ vadovė Aušra Šlažienė, Rusnės salos teatro vadovė Daiva Plikšnienė išsaugojo saviveiklininkų kolektyvus. Saviveiklininkai dešimtmetį rengė programas, repetavo, koncertavo seniūnijos, mokyklos, darželio vestibiuliuose, ankštose salytėse.
Kaip puikiai sušokti, kai šoktelėjus ir energingai kilstelėjus rankas pasiekiamos lubos, koks dainos skambėjimas ar spektaklio vaizdas patalpose be akustikos, be uždangos ir persirengimo kambario?
Taip repetavę ir koncertavę saviveiklininkai jau seniai ilgisi tikros žiūrovų salės, scenos, sceninės įrangos, kad vėl galėtų kurti puikius reginius.
Rusnė taps patrauklesnė turistams
Tiek rusniškiai, tiek savivaldos institucijose dirbantys žmonės gerai supranta, kad vien tik Savivaldybės biudžeto lėšomis kultūros namai nebūtų prikelti iš griuvėsių. Todėl akivaizdu, kad ES struktūrinių fondų finansinė parama labai pagerins Rusnės viešąją 
aplinką ir bendruomeninę infrastruktūrą. ES fondų finansavimas atvėrė galimybes rekonstruoti ne tik pastatą, bet ir šalia esančius šaligatvius, įrengti senovinės laivybos ekspozicijų aikštelę.
Pagerinus Rusnės miestelio aplinką, jis taps patrauklesnis svečiams ir investuotojams, todėl tikimasi sulaukti investicijų, kurios sukurs naujų darbo vietų. Tikimasi, kad kultūros namų prieigų sutvarkymas ir pritaikymas didesniems lankytojų srautams paskatins smulkios prekybos, amatų ir paslaugų plėtrą renginių metu.
Feldhaus klinkerio plytelės gaminamos tik iš kokybiškų medžiagų ir naudojamos ne tik namų fasadui!